Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų – pripažįsta ne tik ekspertai, bet ir sprendimų priėmėjai

SADM parengtame projekte siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, sudaryti galimybę iš jų pasitraukti grįžtant vien prie pirmosios pakopos, taip pat vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 procentus jau sukauptų lėšų.

Lietuvos banko (LB) parengtoje II pensijų pakopos apžvalgoje spėjama, kad galimybe pereiti prie pirmosios pakopos („Sodros“) gali pasinaudoti apie 40 proc. kaupiančiųjų. 

Taip pat centrinis bankas prognozuoja, jog panaikinus automatinį įtraukimą kaupti papildomai apsispręs tik nedidelė dalis dirbančiųjų, todėl po dešimtmečio kaupimo sistemoje liks dalyvauti tik penktadalis, o geriausiu atveju – trečdalis gyventojų. Kaip teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta, tai jau būtų nebe kaupimo sistema, o viso labo taupymo modelis.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio teigimu, solidžią grąžą būsimiems pensininkams gali užtikrinti tik stabilus ir nuoseklus lėšų investavimas, tuo tarpu SADM siūlomais pokyčiais iš esmės siekiama sugriauti sistemos stabilumą: „Įstatymų pakeitimus tikrai būtų galima pateisinti, jei jie užtikrintų didesnes pensijas ateityje. Bet šiuo atveju net ir valdančiosios koalicijos atstovai neslepia, jog tokiais sprendimais to nebus pasiekta“.

Diskusijoje „Pensijos kaupimas – ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pertvarka daroma tam, kad visuomenė būtų sutaikyta su kaupimo sistema, o kaupiantieji įgytų daugiau teisių į savo turtą. 

„Ar tai prisidės prie oresnių pensijų senatvėje? Greičiausiai ne, sakoma Lietuvos banko vertinime. Ir čia reikėtų sutikti“, – teigė L. Kukuraitis. Politiko teigimu, būtent todėl užtikrinus sistemos lankstumą reiks rimtai svarstyti, kaip galima užtikrinti didesnes senatvės pensijas. 

Pagal LB numatomą scenarijų, iš antrosios pakopos pasitraukus 40 proc. jos dalyvių, tačiau siekiant, kad pensijų pakeitimo norma (palyginti su iki jos gautu atlyginimu) siektų bent 50 procentų, valstybės biudžetas pajustų didelį fiskalinį spaudimą. 

Todėl kažkuriam iš ateities ministrų kabinetų tektų rinktis vieną iš dviejų kelių: didinti pensijų draudimo mokesčių tarifą arba darbo rinką papildyti maždaug 70 tūkst. naujų darbuotojų. Kadangi dėl prognozuojamos sudėtingos demografinės padėties vidaus ištekliais to padaryti nepavyktų, tektų pasitelkti imigracijos instrumentus.

Pasak LIPFA vadovo T. Gudaičio, SADM parengtas projektas iš esmės prieštarauja Europos Komisijos kovą paskelbtai Taupymo ir investavimo strategijai. Joje pabrėžiama, kad būtent pensijų kaupimas, kuris apima ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, padedantis užtikrinti piliečių finansinį saugumą sulaukus pensinio amžiaus bei efektyviai investuoti surinktas įmokas į strategines sritis. 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose įspėjo, jog politikai turėtų žvelgti kur kas plačiau bei įvertinti ekonominius bei demografinius aspektus bei atsargiai spręsti dėl lėšų išėmimo iš II pakopos fondų, kadangi tai mažina gyventojų pajamas sulaukus senatvės. EBPO teigimu, reikalinga turėti plačią pensijų sistemą, atitinkančią ilgalaikius tikslus bei padedančią išvengti ilgaamžiškumo rizikos, todėl rekomenduojama skatinti anuitetus bei vengti vienkartinių išmokų, išskyrus itin menkas sumas. 

„Sunku kalbėti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, kai politikai, net ir neįžvelgdami aiškios naudos, mėgina eilinį kartą reformuoti pensijų sistemą. Tikiuosi, kad Seime bus pakankamai racionaliai mąstančių parlamentarų, kurie įsiklausys tiek į LB, tiek į EBPO, tiek į Europos Komisijos rekomendacijas ir sprendimus priims atsižvelgdami į paskaičiavimus, o ne remdamiesi emocijomis“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

„Idea Prima“ informacija