Kainos augo kaip ant mielių
Spalio viduryje pateiktais Vokietijos Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos 2022 m. pasiekė rekordinės aukštumas, ypač Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Bavarijoje. Dirbamos žemės supirkimo vertė išaugo 2 366 Eur/ha arba 8,0 proc. iki 31 911 Eur/ha.
„Pirkimo vertės pirmą kartą peržengė 30 000 Eur/ha ribą. Vis dėlto tai kiek mažesnis augimas nei 2021 m., kai kainos pakilo 2768 Eur, 10,3 proc., iki 29545 Eur/ha, – pastebi portalo Agrarheute žurnalistas dr. Olaf Zinke. – Tai reiškia, kad kainų infliacija toliau nelėtėjo, tačiau išlieka itin didelė. Palyginus ilgesniu laikotarpiu, šį kainų augimą lenkia tik „bumo metai“ nuo 2011 m. iki 2016 m., kai augimas taip pat buvo dviženklis.“
Taigi grįžtelėjus dešimt metų atgal, pamatytume, kad Vokietijos ūkininkai hektarą žemės galėjo nusipirkti už maždaug 14 000 Eur.
Bet pastarųjų metų augimas šalyje nebuvo tolygus. Labiausiai jos augo šiaurės vakaruose, kur itin tvirtai laikosi gyvulininkystės ir žemės ūkio sektoriai. Nepaisant didžiulės kiaulininkystės krizės, 2022 m. pirmą kartą žemė Šiaurės Reine-Vestfalijoje buvo brangesnė nei Bavarijoje.
Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės kainos išaugo beveik dvigubai, palyginus su kitų federalinių žemių vidurkiu: beveik 9 643 Eur/ha arba beveik 14 proc., iki 80 113 Eur/ha.
Antroje pagal brangumą dirbama žemė yra Bavarijoje. Pernai čia kainos augo, bet mažiau nei šiaurės vakaruose ar kituose regionuose. Šio regiono ūkininkai už žemę sumokėjo 5 157 Eur arba 7,2 proc. daugiau nei 2021 m. Tai reiškia, kad vidutinė pirkimo vertė siekė 76 626 Eur/ha – daugiau nei dvigubai daugiau nei šalies vidurkis – bet 3 487 eurais mažiau nei Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Trečioje žemės rinkos reitingo vietoje atsidūrė Žemutinė Saksonija: kaina pakilo 5 651 euru arba 13,5 proc., iki 47 564 Eur/ha.
Tokie kainų šuoliai, dr. O. Zinke pastebėjimu, pakoregavo žemės pirkimo sandorių skaičių. Lyginant su ankstesniais metais, jų sumažėjo 4 proc. – per 2022 m. sudaryti 33 307 sandoriai. Be to, beveik 11 proc. sumažėjo bendras parduodamos žemės plotas – iki 59 283 hektarų.
Destatis duomenimis, vidutiniškai pernai buvo perkamas 1,97 ha dirbamos žemės plotas, palyginimui 2021 m. vieno sandorio metu vidutiniškai buvo parduodama daugiau nei 2 ha ploto žemės. Taigi sparčiai kylant žemės kainoms, sudaromų sandorių ir parduodamų plotų skaičiai krenta.
Dinamika lietuviškoje dirbamos žemės pardavimo rinkoje
Lietuvoje parduodamos dirbamos žemės kainų nėra ko lyginti su „vokiškomis“, tačiau ir pas mus juntama dinamika. Registrų centro duomenimis, vidutinė šalies žemės ūkio naudmenų kaina pernai buvo 3 686 Eur/ha, o 2021 m. – 3 291 Eur/ha. Šiek tiek kilo ir ariamos bei pievų ir ganyklų kainos: 2022 m. siekė atitinkamai 5 012 Eur/ha ir 3 585 Eur/ha, o 2021 m. – 4 667 Eur/ha ir 3 497 Eur/ha.
Ariama žemė ir pernai ir užpernai brangiausia buvo vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, atitinkamai 5 133 Eur/ha ir 4 778 Eur/ha, o už ganyklų ir pievų plotus brangiausiai mokama Vilniaus apskrityje. Įdomu pastebėti, kad pernai čia už jas mokėta 191 Eur mažiau nei anksčiau: 2021 m. hektaras kainavo 4 055 Eur, o 2022 m. kaina krito iki 3 864 Eur/ha.
Vidurio ir vakarų regiuose visa žemės ūkio paskirties žemė stabiliai brango. Pievų ir ganyklų žemės kaina ūgtelėjo 188 Eur ir pernai kainavo 3 514 Eur/ha, žemės ūkio naudmenų kaina kilo kiek daugiau – 470 Eur. iki 3 711 Eur/ha.
Įdomus vaizdas susiklosto rikiuojant brangiausios žemės trejetuką pagal apskritis. Marijampolės apskritis nepralenkiama aukščiausios ariamos žemės kainos lyderė – pernai ten ji parduodama vidutiniškai už 6 264 Eur/ha. Tuo metu Šiaulių apskrityje – už 5 938 Eur/ha, Kauno apskrityje – 5 479 Eur/ha.
Užtat Kauno apskritis lenkė kitas parduodant pievas ir ganyklas – už jas buvo prašoma vidutiniškai 4 540 Eur/ha. antroje kainų reitingų pozicijoje liko Telšių apskritis (4 463 Eur/ha), trečioje – Šiaulių apskritis (4 157 Eur/ha).
Kur Europoje dirbama žemė brangiausia?
Visai kitokio dydžio skaičiai rikiuojasi grafike, analizuojančiame Europos Sąjungos (ES) valstybių dirbamos žemės pardavimų kainas. Nors pateikiami 2021 m. duomenys, jie aiškiai braižo žemdirbiškų valstybių žemėlapį.
Eurostato duomenimis, vieno hektaro dirbamos žemės kaina ES tais metais svyravo nuo žemiausios 3 661 Eur vidurkio Kroatijoje iki vidutiniškai 77 583 Eur Nyderlanduose.
O štai regioniniu aspektu, didžiausios ariamos žemės kainos buvo Nyderlandų Flevolando regione (vidutiniškai 141 094 Eur/ha) ir priešingai, mažiausia buvo Švedijos Övre Norrland regione (vidutiniškai 1 882 Eur/ha).
Ariama žemė pernai dažniausiai kainavo brangiau nei daugiametės pievos. Vieno hektaro daugiametės pievos kaina svyravo nuo vidutiniškai 1 423 Eur Bulgarijoje iki 62 818 Eur Nyderlanduose. Ši tendencija buvo būdinga daugumai ES regionų, taip pat ir Lietuvai.
Tik jei mūsų šalyje ariamos žemės ir pievų kainų skirtumą galėtume skaičiuoti 1 724 Eur, tai kitose ES šalyse jis gerokai didesnis – vidutiniškai kiek daugiau nei dvidešimt kartų. Pavyzdžiui, Graikijos salose Šiaurės Egėjo jūros regione ariama žemė pernai kainavo 37 926 Eur/ha, o daugiametės pievos – 1 744 Eur/ha. Ispanijos Mursijos regione už ariamą žemę mokėta 20 445 Eur/ha, daugiametes pievas – 982 Eur/ha. Išimtimi gali būti Ispanijos regionai Astūrija (atitinkamai 8 096 Eur/ha ir 9 536 Eur/ha), Madridas (atitinkamai 7 621 Eur/ha ir 7 946 Eur/ha) bei Lietuvos sostinės regionas (3 805 Eur/ha ir 4 055 Eur/ha).
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.