Pernai visame pasaulyje sumažėjo vyno suvartojimas

Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV) savo metinėje apžvalgoje nurodė, kad praėjusiais metais pramonė susidūrė su „klimato svyravimų, mažesnės paklausos ir didėjančio prekybos neapibrėžtumo deriniu“. Ji nustatė, kad praėjusiais metais vyno suvartojimas sumažėjo 2,7 proc. iki 208 mln. hektolitrų, o bendras sumažėjimas nuo 2018 metų siekia 14 proc.

„Ši kaita atspindi sąveiką tarp ilgalaikių vartojimo pokyčių ir sudėtingesnių ekonominių sąlygų pastaraisiais metais, – teigė OIV. – Kintantys gyvenimo būdo prioritetai, besikeičiantys socialiniai įpročiai ir kartų kaita toliau daro įtaką vartotojų elgsenai.“

OIV taip pat pažymėjo, kad vyno pramonė „nuo 2020 metų susidūrė su daugybe išorinių sunkumų, įskaitant COVID-19 pandemiją, geopolitines įtampas, prekybos sutrikimus ir infliacinį spaudimą, kurie visi neigiamai paveikė perkamąją galią ir vartotojų pasitikėjimą“.

Organizacija pažymėjo, kad devyniose iš dešimties didžiausių pasaulio vyno rinkų fiksuoti mažesni vyno pardavimai, ir teigė, kad ypač pardavimai krito Kinijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Jungtinėse Valstijose, pasaulyje pirmaujančioje vyno rinkoje, vyno vartojimas praėjusiais metais sumažėjo 4,3 proc. OIV teigė, kad prie to prisidėjo sumažėjusi perkamoji galia, alkoholio vartojimo sumažėjimas tarp jaunesnių vartotojų ir platesnis alkoholinių gėrimų pasirinkimas.

OIV direktorius Johnas Barkeris (Džonas Barkeris) AFP teigė, kad vis dar sunku atskirti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestų muitų poveikį nuo visų šių veiksnių, taip pat ir JAV dolerio vertės kritimą euro atžvilgiu. Jis pridūrė, kad dar per anksti spręsti, kokie bus Artimųjų Rytų karo padariniai, tačiau pripažino, kad logistikos problemos ir infliacija „galiausiai turės tam tikrą domino efektą vyno rinkai“.

Prancūzijoje, didžiausioje Europos rinkoje, vyno suvartojimas sumažėjo 3,2 proc. Kinijoje vyno suvartojimas pernai sumažėjo 13 proc., o nuo 2020 metų – 61 proc. OIV teigimu, vyno paklausa šioje šalyje ypač jautriai reaguoja į pajamų ir kainų pokyčius.

OIV atstovas J. Barkeris teigė, kad ekonominiai veiksniai yra labai svarbūs, nes infliacija didina gamybos sąnaudas ir smogia vartotojų kišenei.

„Apskritai žinote, kad vynas yra ne pirmojo būtinumo prekė, o žmonių perkamoji galia nukentėjo“, – sakė jis.

Tuo tarpu vyno gamyba pernai padidėjo 0,6 proc. iki 227 mln. hektolitrų, tačiau OIV pažymėjo, kad tai buvo padidėjimas nuo istoriškai žemo 2024 metų lygio.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.