Perspėja apie stichinį meteorologinį reiškinį – labai smarkią audrą (papildyta)

Vos prasidėjus vasarai vėl skamba meteorologų įspėjimai apie artėjančias smarkias liūtis ir audras su žaibais. Šie gamtos reiškiniai gali ne tik priversti kuriam laikui gyventi be elektros, bet ir rimtai pažeisti buitinius prietaisus, elektronikos įrenginius ar net visą namo elektros instaliaciją. Neseniai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis yra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs nuostolių dėl elektros tiekimo sutrikimų.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 16,4 proc. Lietuvos gyventojų asmeniškai yra patyrę nuostolių dėl elektros sutrikimų ar gamtos reiškinių, tokių kaip žaibo smūgis ar elektros tiekimo trikdžiai. Dar 19 proc. apklaustųjų teigė, kad tokių nuostolių yra patyrę jų artimieji.

„Tokie rezultatai įrodo, kad tai – sisteminis reiškinys, kuris kasmet paliečia daugelį šalies gyventojų. Dažniausiai žmonės susiduria su gedimais po audrų, perkūnijų arba staigių įtampos šuolių. Tai ne tik nepatogumas, bet ir reali finansinė našta šeimos biudžetui“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad elektros trikdžių pasekmės paliečia įvairias gyventojų grupes nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinio statuso. Visgi pastebima, kad kaimo vietovėse gyvenantys žmonės šiek tiek dažniau (19,4 proc.) nurodo patyrę nuostolių nei didžiųjų miestų gyventojai (15,8 proc.).

Žala kartais siekia ir kelis tūkstančius eurų

Elektros tiekimo sutrikimai gali būti įvairaus pobūdžio – nuo trumpalaikių elektros dingimų iki įtampos šuolių, kurie ypač pavojingi elektroniniams prietaisams. Įtampos svyravimai ir viršįtampis – dažniausios priežastys, dėl kurių genda buitiniai prietaisai ar namo išorėje esantys jautrūs įrenginiai, pavyzdžiui, elektra valdomi kiemo vartai

A. Junevičius pažymi, kad dažnai gyventojai net neįtaria, jog jų naujutėlis šaldytuvas ar televizorius sugedo būtent dėl įtampos svyravimų. Šiuolaikinė elektronika turi daug jautrių komponentų, kurie gali būti negrįžtamai pažeisti net ir trumpo įtampos šuolio metu.

„Suprasdami problemos mastą ir aktualumą nuolat ieškome būdų kaip savo klientams padėti. Todėl jau kurį laiką teikiame ne tik elektros tiekimo, bet ir elektros įrenginių draudimo paslaugą. Ir džiugina tai, kad gyventojai juo ne tik naudojasi, bet ir susigrąžina reikšmingas sumas. Analizuodami duomenis matome, kad vidutinė išmoka už elektros trikdžių sukeltą žalą siekia apie 400 eurų, tačiau fiksuojami ir reikšmingi nuostoliai, kai išmokos siekia apie 1500-2000 eurų“, – pažymi „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

Jis pasakoja, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų dažniausiai nukenčia ir išmokos dažniausiai skiriamos už sugedusius šaldytuvus, televizorius, skalbimo mašinas ir džiovykles, šildymo įrangą, katilus ir cirkuliacinius siurblius, bei vandens tiekimo sistemų gedimus. Reikšmingą dalį sudaro ir garso aparatūros, kompiuterių bei kitų IT įrenginių gedimai.

Didžiausios išmokos skirtos už kompleksinę žalą, kai vieno įvykio metu sugadinama daugelis namuose esančių elektroninių įrenginių, ypač po stiprių audrų ir žaibo išlydžių.

Draudimo duomenys taip pat rodo, kad elektros trikdžių sukelta žala pasižymi sezoniškumu – daugiausia atvejų registruojama vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai dažniau vyksta audros ir perkūnijos. 2023 m. rugsėjį-spalį bei 2024 m. liepą-rugpjūtį užfiksuota beveik trečdalis visų registruotų atvejų.

Kas padeda apsisaugoti?

Ekspertai pataria gyventojams imtis prevencinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo netikėtų nuostolių – įsigyti apsaugos nuo viršįtampių įrenginius, artėjant audrai atjungti vertingą elektroniką nuo elektros tinklo, individualių namų savininkams rekomenduojama įsirengti žaibolaidžius, investuoti į kokybišką elektros instaliaciją, o įrenginių draudimas užtikrins, kad nepatirsite finansinių nuostolių.

Dar vienas sprendimas, galintis apsaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų padaromų nuostolių ir ypač praverčiantis, kai elektra dingsta ilgesniam laikotarpiui, yra energijos kaupimo baterijos. Šie įrenginiai užtikrina galimybę laikinai atsijungti nuo centrinio tinklo ir palaikyti kritinių sistemų veiklą – tiek gyvenamuosiuose namuose, tiek verslo objektuose.

„Kaupimo baterijos ne tik perima elektros tiekimą nutrūkus centriniam šaltiniui, bet ir veikia kaip tam tikras elektros srauto stabilizatorius, apsaugantis jautrią elektroniką nuo žalingų įtampos svyravimų“, – pažymi A. Junevičius.

Kelininkai stiprina budėjimą visoje Lietuvoje