Perspėja apie stichinį meteorologinį reiškinį, o kiek jų šiemet būta iš viso?

Meteorologai perspėja: naktį iš sekmadienio į pirmadienį pradės stiprėti pietvakarių, vakarų krypties vėjas. Stipriausi vėjo gūsiai prognozuojami ryto valandomis vakarinėje ir pietvakarinėje šalies pusėje. Taip pat kris mišrūs krituliai (sniegas, šlapdriba pereinanti į lietų). Pirmoje nakties pusėje vietomis formuosis lijundra, plikledis.

Antroje pirmadienio nakties ir pirmoje dienos pusėje daug kur gūsiai sieks 18–23 m/s, pietvakarinėje šalies pusėje 24–29 m/s, pajūryje – 30-32 m/s. Pirmadienio antroje pusėje vėjas pradės rimti.

2024 m. užfiksuoti stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Šalna gegužės mėnesį

Dėl gegužės 7 d. sustiprėjusios anticiklono nuo Skandinavijos įtakos šalnos apimama teritorija Lietuvoje plėtėsi, gegužės 8 d. fiksuota jau trečdalyje ir daugiau stebėjimo stočių. Šią naktį daug kur 5 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus žemiausia temperatūra nukrito iki -0...-5 °C, Anykščiuose net iki -6,5 °C, oro temperatūra 1,5 m aukštyje Varėnoje ir Alytuje buvo -1,9 °C. Šis stichinis meteorologinis reiškinys (SMR) tęsėsi ir gegužės 9-os naktį, žemiausiai temperatūra 5 cm aukštyje nukrito Zarasuose, iki -4,5 °C, ore Utenoje išmatuota -1,2 °C, kitur ji svyravo tarp -0...-4 °C. Po vienos dienos pertraukos gegužės 11 d. vėl slėgis kilo, dangus giedrijosi ir iš šiaurinių platumų įsiveržė dar šaltesnė oro masė. Šalčiausia buvo gegužės 12-os naktis, kai oro temperatūra 1,5 m aukštyje Varėnoje nukrito net iki -7,8 °C, ore čia išmatuota -3,2 °C. Daugiausia naktų su šalnomis šiuo laikotarpiu registruota Varėnoje ir Šalčininkuose – po 6. Šalnų visai nebuvo tik Nidoje ir Ventėje.

Birželis: sausra ir lokali kaitra

Birželio 20-22 d. užfiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Birželio antrąjį dešimtadienį lietaus iškrito mažai (apie 40 proc. normos) ir jo pasiskirstymas šalies teritorijoje buvo netolygus. Tokią sausrai palankią situaciją lėmė aukšto slėgio laukai ir nusistovėjęs pietvakarių, pietų srautas, kuris į Lietuvą atnešė labai šiltą oro masę. Birželio mėnesį dviejų savivaldybių teritorijose buvo pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – rodiklis. Dar birželio 7 d. kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose buvo pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis (pavojingas reiškinys), kuris truko iki birželio 19 d., o jau nuo birželio 20 d. šiose seniūnijose buvo fiksuojama sausra. Tačiau sausra ilgai netruko ir 23–24 dienomis šiose seniūnijose gausiai palijo, todėl ji truko iki birželio 22 d.

Lokali kaitra – birželio 26-28 d. Stichinis reiškinys – kaitra – fiksuojama, kai oro temperatūra bent 3 dienas iš eilės pasiekia arba viršija 30 °C. Birželio 26–28 d. lokali kaitra buvo Birštono (30,0–33,5 °C), Dotnuvos (30,3–32,6 °C), Varėnos (30,2–32,8 °C) ir Šumsko (31,7–32,1 °C) automatinėse meteorologijos stotyse. Visgi pati aukščiausia oro temperatūra registruota birželio 28 d. Druskininkuose, 34 °C. Šią dieną buvo „sumušti“ aukščiausios oro temperatūros rekordai beveik visose matavimo stotyse (išskyrus Klaipėdą, Nidą ir Šilutę). Tai buvo iki šiol ne tik šios vasaros pati karščiausia diena, bet ir viršytas absoliutus tos dienos temperatūros Lietuvoje rekordas.

Liepos mėnesį – net keturi stichiniai reiškinai

Kaitra kai kuriuose Lietuvos rajonuose (liepos 9–11 d.). Pirmasis liepos dešimtadienis Lietuvoje išsiskyrė labai šiltais orais, ypač paskutinės jo dienos, kai aukščiausia dienos oro temperatūra daug kur pasiekė bei viršijo 30 ˚C ir buvo fiksuotas pavojingas reiškinys – karštis. Liepos 9–11 d. karštis užsitęsė Druskininkų, Marijampolės bei Kalvarijos AMS ir truko 3 paras, todėl fiksuotas stichinis reiškinys – kaitra, per kurią aukščiausia temperatūra šiose stotyse siekė atitinkamai 31,4–34,9 ˚C, 30,1–33,7 ˚C bei 30,3–33,1 ˚C. Tokį karštą laikotarpį lėmė pietvakarių, pietų srautas, į Baltijos regioną atnešęs atogrąžų orą. Prie žemės nepastoviai debesuotus ir beveik be lietaus orus lėmė anticiklono pietinė dalis, tik liepos 11 d. – šiltasis ciklono sektorius. Net ir pakilus į 1,5 km aukštį tomis dienomis oro temperatūra ties Lietuva svyravo tarp 15–18 ˚C

Labai smarki audra daugelyje Lietuvos rajonų (liepos 11 d.). Atogrąžų oras, plūstelėjęs iš Pietų Europos pirmojo dešimtadienio pabaigoje, lėmė ne tik karštą laikotarpį, bet formavo ir neramius orus. Ši oro masė pasižymi dideliu nepastovumu, nes aukšta oro temperatūra palanki vystytis stipriems aukštyneigiams srautams, kurie suformuoja labai galingus debesis su 14–16 km viršūnėmis, kurie gali sukaupti labai didelį drėgmės kiekį, o susidarius palankiai situacijai formuojasi ne tik gausūs lietūs, bet ir perkūnijos, škvalai, o kartais iškrenta stambūs krušos ledėkai ar net užgimsta viesulai. Būtent tokios palankios sąlygos smarkiai ir labai smarkiai konvekcijai susidarė liepos 11 d. Pirmoje dienos pusėje virš Lietuvos susiformavo keletas nepastovumo linijų, kurios ypač suaktyvėjo popietinėmis valandomis, o pavakare prie šios neramios zonos prisijungė šaltasis banguojantis atmosferos frontas, kuris atgaivino vakarinius rajonus iki 19–21 ˚C, tuo metu Aukštaitija ir Dzūkija dar alsavo kaitra su 30–33 ˚C. Susiklosčius tokiai situacijai, audringi orai pirmiausia formavosi Lietuvos pietvakariuose, o vėliau audros apimama teritorija plėtėsi į rytinius bei šiaurinius šalies rajonus. Pavojingi lietūs dieną išmatuoti 16 AMS (15–30 mm, Jurbarke 32 mm, Kybartuose 35 mm) ir 3 VMS, o liepos 12-os d. pirmoje nakties pusėje dar 6 AMS (15–26 mm, Šalčininkuose 30 mm) ir 1 VMS šalies rytinėje dalyje. Daugelyje vietovių praėjo perkūnijos, lydimos škvalų, kurių gūsiai vietomis siekė 15–21 m/s, Ukmergėje net 25 m/s.

Labai smarki audra, įskaitant lokalų labai smarkų lietų ir viesulą (liepos 13 d.). Po trumpo atokvėpio į Lietuvą liepos 13 d. dar kartą plūstelėjo atogrąžų oras (daug kur išmatuota 30–32 °C). Jis formavo galingus lietaus kamuolinius debesis, iš kurių pasipylė smarkūs lietūs, lydimi perkūnijų ir škvalinių vėjo gūsių (15–18 m/s). Visos mezokonvekcinės sistemos, judančios iš pietvakarių Lietuvos į šiaurinius ir šiaurės rytinius rajonus, greitis siekė apie 10 m/s. Šioje zonoje susidarė atskiri židiniai (supercelės), kuriuose pakako energijos išsivystyti net keletui viesulų Kelmės bei Šiaulių rajonuose. Sprendžiant pagal sugriovimo mastą, vėjo greitis sūkuryje, siekė 60–70 m/s. Sinoptinės situacijos analizė rodė, kad liepos 13-os rytą nuo Lenkijos Lietuvą pasiekė šiltasis atmosferos frontas, kuris atnešė ne tik naują atogrąžų oro porciją, bet ir gausaus lietaus bei perkūnijų. Liūtys, pasiekusios stichinio reiškinio rodiklius, fiksuotos Elektrėnų AMS (57,2 mm/3 val.) bei Molėtų AMS (55,9 mm/8 val.). Dieną šiltajame ciklono sektoriuje formavosi nepastovumo zona, kuri slinko iš šalies pietvakarių ir labai suaktyvėjo antroje dienos pusėje, pasiekdama šiaurinius rajonus, kur susidarė palankios sąlygos viesulams, smarkioms liūtims su perkūnijomis bei škvalais.

Labai smarkus lietus ir vėjas (liepos 28–29 d.). Ciklonas, kuris padarė labai didelę žalą Lietuvai bei Latvijai liepos 28-29 d., susisuko ant šaltojo fronto bangos liepos 28-os vidurdienį ir pats energingiausias jo vystymasis vyko virš Lietuvos vakare ir liepos 29-os naktį. Šis sūkurys, labiau būdingas šaltajam metų sezonui, atnešė į mūsų šalį labai gausaus lietaus bei smarkius vėjus. Abu meteorologiniai reiškiniai, vykę vienu metu, lėmė neįprastai didelius nuostolius. Labai smarkūs lietūs (stichiniai – 50–80 mm/12 val.) fiksuoti nuo liepos 28 d. 14–15 val. iki liepos 29 d. 02–03 val. septyniolikoje matavimo stočių (iškrito 50,0–78,9 mm), o penkiose meteorologijos stotyse net katastrofiniai (daugiau nei 80 mm/12 val.) jų kiekiai. Daugiausiai kritulių išmatuota Žemaitijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Katastrofinis lietaus kiekis iškrito: Telšių AMS (110,1 mm), Laukuvos AMS (97,3), Šiaulių AMS (93,1 mm), Joniškio AMS(81,8 mm), Mažeikių AMS (80,7 mm). Be stichinio lietaus šiuo laikotarpiu daugelyje rajonų registruoti ir pavojingi vėjai (15,3–27,9 m/s), o Ventės AMS liepos 28-os vakare vėjas pasiekė stichinę reikšmę, 31,1 m/s.

Rugpjūtis: vietomis kaitra, kitur – labai smarkūs lietūs 

Kaitra kai kuriuose pietiniuose rajonuose rugpjūčio 16–18 d., labai smarkūs lietūs vietomis vakariniuose rajonuose rugpjūčio 19-os naktį. Pasibaigus 0,4 laipsnio vėsesniam pirmajam rugpjūčio dešimtadieniui, Centrinės Europos orus pamažu pradėjo lemti Azorų anticiklono gūbrys. Judėdamas rytų link jis apėmė vis didesnę kontinento dalį ir antrojo dešimtadienio pradžioje susiformavo savarankiškas anticiklonas. Šio aukšto slėgio sūkurio įtaka sustiprėjo ir Baltijos regione, o mėnesio viduryje jo centras jau sukosi ties Lietuva – orai šalies rytinėje bei pietinėje dalyje sausėjo ir palaipsniui šilo. Pačiomis karščiausiomis dienomis, rugpjūčio 16–18 d., fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra. Alytaus AMS aukščiausia oro temperatūra siekė 30,1–30,3 °C, Lazdijų AMS 30,0–31,3 °C, Kalvarijos AMS 30,2–31,0 °C, Marijampolės AMS 30,1–30,6 °C. Rugpjūčio 18-os vakare iš pietvakarių priartėjo šaltasis banguotas atmosferos frontas, kuris išstūmė atogrąžų orą į rytus. Spaudžiama iš vakarų bei rytų aukštesnio slėgio sričių ši frontinė sistema lėtai judėjo per Lietuvą, todėl visoje šalyje gausiai palijo. Tarp rugpjūčio 18 d. 22 val. ir rugpjūčio 19 d. 23 val. labai smarkūs lietūs, lydimi perkūnijų, iškrito Laukuvoje (74, 6 mm/5 val.) ir Šilutėje (58, 8 mm/4 val.).

Rudens mėnesiai – su sausromis, labai smarkiais vėjais ir žiemos reiškinių kompleksu

Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu rugsėjo 21 d. – spalio 2 d. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai buvo sausi ir šilti, todėl rugsėjo 5 d. kai kur Lietuvos rytinėje, o vėliau pietinėje bei šiaurinėje dalyje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Užsitęsus labai šiltiems bei sausiems orams kai kuriose savivaldybėse pasiektas ir stichinio meteorologinio reiškinio – sausros augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklis. Pirmiausia sausra registruota Kalvarijos sav. teritorijoje rugsėjo 21 d., vėliau sausra plėtė teritoriją į šalies pietinius bei rytinius regionus: Alytaus r., Lazdijų r., Marijampolės, Rokiškio r., Šalčininkų r., Širvintų, Trakų r., Ukmergės r., Vilkaviškio r. ir Vilniaus r. sav. Sausra tik trijose savivaldybėse – Kybartų ir Rokiškio r. ir Vilniaus m., apėmė visą jų teritoriją. Rugsėjo 26–27 d. buvo pasiektas sausros pikas, kai sausra vietomis išplito Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio bei visose Rokiškio r., Kalvarijos ir Vilniaus m. sav. teritorijose. Vėliau sausros mastas mažėjo ir spalio 2 d. sausra pasibaigė visoje šalies teritorijoje, tik kai kur iki spalio 6 d. dar laikėsi sausringas laikotarpis.

Labai smarkus vėjas Ventėje ir Nidoje lapkričio 2-os naktį. Paskutinėmis spalio dienomis virš Šiaurės Atlanto akvatorijos ir Skandinavijos šalių suaktyvėjo Atlanto ciklonų veikla. Vienas šių žemo slėgio sūkurių, susidaręs ties Šiaurės jūra ir smarkių vakarinių srautų genamas, lapkričio 1 d. pasiekė pietinę Norvegijos dalį, o lapkričio 2-os naktį jo centras jau sukosi netoli Uralo kalnų. Šio aktyvaus ciklono vakarine puse nuo Skandinavijos į Baltijos šalis ėmė veržtis šaltas oras (lapkričio 1 d. aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje siekė 11–16 °C, po paros tik 4–9 °C). Praslenkant šaltajam atmosferos frontui pietvakarių vėją pakeitė šiaurės vakarų, o gūsiai didesnėje Lietuvos dalyje siekė 15–21 m/s, vietomis 22–26 m/s. Apie 2 val. nakties Ventės AMS 10 m aukštyje išmatavo 28,4 m/s, Nidos jūrinė stotis 24 m aukštyje fiksavo 28,6 m/s vėjo gūsius – buvo pasiektas stichinio vėjo rodiklis (≥28– <33 m/s), Šis ciklonas ne tik sustiprino vėjus, bet ir atnešė į mūsų šalį pirmąjį šio rudens sniegą. Palyginimui, pernai sniegas pasirodė spalio 8 d.

Žiemos reiškinių kompleksas kraštiniuose vakariniuose rajonuose lapkričio 22 d. Ciklonas, atnešęs žiemiškus orus į Žemaitiją lapkričio 21–22 d., atkeliavo nuo pietinės D. Britanijos dalies. Šis žemo slėgio sūkurys, nešamas stiprių pietvakarių, vakarų srautų, nuo lapkričio 19 d. per kelias paras praslinko per Vidurio Europos šiaurinę pusę. Perėjęs per Lietuvą, ciklonas lapkričio 22 d. sustojo ties Suomija, nes kelią į rytus ar šiaurę jam blokavo aukšto slėgio sritys. Silpnėjančio ciklono vakarine dalimi iš šiaurinių platumų į Baltijos šalis pradėjo veržtis šaltas oras, kuris, praslinkęs per sąlyginai šiltą jūrą, prikaupė drėgmės, o susidarę šalti antriniai atmosferos frontai, ne tik atnešė gausaus sniego, šlapdribos, bet ir sustiprino vakarinių krypčių vėją (gūsiai 15–19 m/s, Ventėje iki 23 m/s). Vietomis formavosi šlapio sniego apdraba, plikledis. Lapkričio 22-os naktį Vakarų Lietuvoje fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas. Smarkus snygis (≥7 mm/≤12 val.) ir labai smarkus snygis (≥20 mm/≤12 val.) išmatuotas šiose automatinėse meteorologijos stotyse (AMS): Telšių – 17 mm, Plungės – 20,9 mm, Vėžaičių – 22,8 mm, Nidos – 28,1 mm, Rietavo – 31 mm. Remiantis sinoptinės situacijos analize ir informacija iš AMS kamerų vaizdų bei viešai prieinamų šaltinių, Vakarų Lietuvoje fiksuota ir šlapio sniego apdraba, nes oro temperatūra reiškinio susidarymui buvo palanki – svyravo tarp minus 3 ir plius 3 °C. Sniego danga lapkričio 22-os rytą kraštiniuose vakariniuose rajonuose siekė 3–16 cm. Telšių AMS sniego danga per 12 val. išaugo iki 24 cm.

Parengė Irma Dubovičienė