Atsirado naujų iniciatyvų riboti palūkanas vartojimo kredituose. Šiuo metu galioja 75 proc. metinių palūkanų maksimalus dydis, kuris buvo nustatytas „Vartojimo kredito teikimo gairėse“, kurios buvo patvirtintos ir aktuali redakcija galioja nuo 2023 m. kovo 14 dienos.
Iniciatyvos gimsta Seime tarp parlamentarų, nors prieš tai minėtas gaires siūlė ir rinką pagal europinę praktiką reguliavo Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku. Rinka veikia stabiliai, ir vartojimo kreditai tenkina trumpalaikius greitus žmonių poreikius. Priežiūros institucijos papildomo reguliavimo poreikio neišreiškė, tad Seimo iniciatyvos atrodo perteklinės.
Iš pirmo žvilgsnio, siekis kone perpus sumažinti maksimalias palūkanas iki 40 proc. atrodo kilniai – negalime atpiginti maisto ir paslaugų (tokių siekių irgi buvo, kol buvo suprasta, kad veikia rinkos ekonomika), tai atpiginkime vartojimo kreditus ir užsidėkime dar vieną nuopelną ant krūtinės. Teks nuliūdinti, kad kreditų rinka taip pat veikia pagal rinkos dėsnius ir įvedus nepasvertus ribojimus gali netekti dalies paslaugos arba rinką sujaukti.
Rinka veikia natūraliai, ir palūkanos nustatomos pagal rizikos lygį, sandorio pobūdį ir t. t. Privačioje rinkoje net trumpiems nekilnojamojo turto sandoriams kartais mokama apie 20 proc. metinių palūkanų. Vartojimo kreditai su didesne rizika gali kainuoti dar daugiau. Tad papildomo reguliavimo rinkai nereikia, ir spontaniškos iniciatyvos nepriimtinos.
Kam reikalingos aukštesnės palūkanos? Jos reikalingos itin rizikinguose ir specifiniuose sandoriuose, tad galimybė jas taikyti ir buvo palikta Lietuvos banko reguliacijai. Dirbtinis ribos uždėjimas lems, kad tokie sandoriai negalės būti sudaryti legaliai ir taikant rinkos reguliatoriaus reikalavimus – pavyzdžiui, kad skolos grąžinimo įmoka negali viršyti 40 proc. asmens pajamų. Šis reikalavimas apsaugant žmogų nuo nepamatuotų užmojų yra vienas griežtesnių Europos Sąjungoje. Kai kur tokio ribojimo nėra, ir tai leidžia plačiau naudoti nebankinių paslaugų naudojimą. Ribojant kreditų rinką jos veikimas stabdomas, tačiau apsaugo nuo 2008–2009 metais susidariusių situacijų, kai dalis žmonių tapo visiškai nemokūs.
Yra rizika, kad gali grįžti nelegalių paskolų davėjų laikas, kur jokie apribojimai ar vartotojo apsaugos negalios. Tam antrina ir Pasaulio bankas, kad palūkanų „lubos“ gali sukelti nenumatytų neigiamų pasekmių, tokių kaip drastiškai sumažėjęs skolinimosi legalumas ar dar didesnis įsiskolinimas šešėlyje. Tokie stiprūs ir svarbūs pakitimai turi būti pasverti ir turėtų būti teikiami priežiūros institucijų, jie turi gauti teigiamus pritarimus iš Biudžeto ir finansų komiteto, o ne pavienių Seimo narių, kurie gali turėti ribotą galimybę įvertinti užsienio praktiką, esamas rizikas bei rinkos įtakas.