Pesticidų byla dar neužversta?

Šią savaitę „PAN Europe“ paskelbė pareiškimą tvirtindama: nieko nedaryti – ne išeitis. NVO tinklas išreiškia pasipiktinimą ir nusivylimą politikais bei valdininkais, kurie ignoravo tūkstančius mokslininkų ir dvi Europos piliečių iniciatyvas, surinkusias daugiau nei milijoną palaikymo balsų. Pasak pranešimo, užuot rodę lyderystę pozityvesnės ateities link, jie pasirinko kelią kišti galvą į smėlį ir nieko nedaryti. Taip jie nepaiso savo pareigos saugoti visuomenių gerovę ir tvarumą, ignoruoja problemas ir kelia pavojų savo vaikų, anūkų ir būsimų kartų ateičiai.

„Nes neatitinka visuomenės interesų“

Pasirinktas kelias, tvirtinama, neatitinka nei ūkininkų, nei vartotojų interesų.

Ūkininkai dėl žalingo ilgalaikio toksinių medžiagų poveikio esą nukenčia pirmieji ir apgaudinėjami chemijos pramonės: „Parkinsono ligos atvejų daugėja, o ūkininkai yra pirmosios aukos. Per ilgai jiems melavo pesticidų gamintojai ir daugelis jų patarėjų, taip pat jų pačių atstovaujančios organizacijos. Pramonė ir jos akcininkai uždirba milijardinį pelną parduodami produktus, kurie, jų žiniomis, yra daug žalingesni, nei jie pripažįsta. Ta pati pramonės šaka organizavo kampaniją, kad įtikintų politikus nieko nedaryti, kad būtų sumažintas pesticidų kiekis“.

Politikų sprendimai neatitinka vartotojų interesų: „Jie valgo produktus, užterštus pesticidų kokteiliu. Kiekvienas iš jų gali būti mažesnis už teisės aktais nustatytą ribą, tačiau turimi įrodymai apie visų šių cheminių medžiagų kartu juntamą kokteilio poveikį kelia didelį nerimą“. Visuomenės susirūpinimą išreiškia visuomenės nuomonės tyrimai.

Vieną tokį tyrimą inicijavo ir „PAN Europe“. Jos užsakymu šių metų rugpjūčio mėnesį visuomenės apklausą atliko rinkos tyrimų agentūra IPSOS. Vartotojų nuomonė apie pesticidų naudojimą buvo tiriama 6 ES valstybėse narėse: Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.

IPSOS duomenimis, maisto sveikumas kelia susirūpinimą 75,0 proc. respondentų, o pesticidų naudojimo poveikis aplinkai – net 81,8 proc. respondentų. Pesticidų poveikis pačių apklausos dalyvių ir jų šeimų sveikatai kelia nerimą 75,9 proc. respondentų (o Lenkijoje – 80,4 proc.). Trys apklausos dalyviai iš penkių (59,0 proc.) pritaria, kad ūkininkai visada turėtų taikyti mažiausią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai keliančius kenkėjų ir ligų prevencijos ar kontrolės metodus arba prarasti galimybę gauti ES finansinę paramą.

„Kenkia mūsų bendrai ateičiai“

„PAN Europe“ piktinasi, kad vartotojai ir politikai nuolaidžiauja žemės ūkio pramonei, pasiduoda gąsdinimui, esą pesticidų sumažinimas lems maisto brangimą: „Ši paniką kelianti žinia siunčiama kiekvieną kartą, kai uždraudžiamas pesticidas: bitėms toksiški neonikotinoidai, smegenis žalojantis chlorpirifosas... bet po kiekvieno draudimo derlius išlieka tas pats ir kainos nekyla“. Tuo pat metu esą pamirštama tikroji maisto kaina, nėra įvertinamos vandens taršos mažinimo išlaidos bei išlaidos sveikatos apsaugai.

NVO tinklas taip pat akcentuoja, kad trečdalis ES biudžeto (55 milijardai eurų) skiriama bendrajai žemės ūkio politikai, nemaža dalis šių pinigų patenka į pesticidų kompanijų akcininkų ar žemės ūkio maisto produktų pramonės veikėjų kišenes.

Pareiškime taip pat nurodomi ir kiti argumentai, kodėl „Nieko nedaryti nėra išeitis“. Svarbiausia mintis – sprendimas nemažinti pesticidų kiekio kenkia bendrai ateičiai: „Be biologinės įvairovės ir sveiko dirvožemio ilgainiui negalėsime gaminti maisto, todėl kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui. Didžioji ES žemės ūkio dalis yra įstrigusi aklavietėje“.

Laukia nauji teismai

Kiek anksčiau „PAN Europe“ paskelbė, kad Europos Komisijai ketinant oficialiai iš naujo patvirtinti prieštaringai vertinamą herbicidą glifosatą, jo pakartotinis patvirtinimas bus ginčijamas ES teisme. Su EK ketina bylinėtis organizacija kartu su 4 savo narėmis.

„Pakartotinis patvirtinimas tiesiogiai prieštarauja daugelio nepriklausomų mokslininkų, tyrusių glifosato poveikį, išvadoms, – teigė organizacijos vykdomasis direktorius dr. Martinas Dermine'as. – Tai taip pat prieštarauja daugelio europiečių valiai ir nepaiso poreikio ir politinio įsipareigojimo sumažinti pesticidų naudojimą. Tačiau svarbiausia, kad juo pažeidžiami ES augalų apsaugos teisės aktai, pagal kuriuos sveikatos ir biologinės įvairovės apsauga yra svarbesnė už ekonominius interesus.“

Rengiantis didžiajai glifosato teismo bylai, pradėta lėšų rinkimo kampanija. „Tai bus sunki teismo byla, nes statymai yra dideli. Glifosatas yra geriausiai parduodamas herbicidas ir cheminės žemdirbystės pavyzdys. „Bayer Monsanto“ ir kiti gamintojai šioje teismo byloje gali stoti į Europos Komisijos pusę. Jie tai darė ir anksčiau. Taigi mes ir mūsų teisininkai susidursime su baterija gerai pasirengusių ir labai gerai finansuojamų oponentų. Tai mūsų nesustabdys, nes esame gerai pasirengę ir žinome, kad mokslas ir ES pesticidų įstatymas yra mūsų pusėje“, – teigia kampanijos iniciatoriai.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.