Pieną – lenkams, varškę – iš lenkų

Lentynose lietuviškai pieno produkcijai, ko gero, teks pasislinkti: kaimyninė šalis Lenkija nusprendė padidinti šios rūšies prekių eksportą į Lietuvą. Jau pernai jis ūgtelėjo 7 proc., o kiek padidės įvežamas srautas šiemet, priklausys nuo derybų su mūsų tiekėjais ir prekybininkais. „Matome ir žinome, kokių produktų trūksta Lietuvos parduotuvių lentynose“, – sakė lietuviškų produktų kokybę pripažįstanti, bet platesnį asortimentą nei vietos perdirbėjai siūlanti Lenkijos pieno rūmų (LPR) direktorė Agnieszka Maliszewska (Agnieška Mališevska). Lenkija ES yra penkta pagal dydį pieno gamintoja.

Surengė pristatymą Drauge su Lenkijos ambasada LPR Vilniuje surengė pristatymą. Atvyko penkių didžiausių gamintojų atstovai, buvo siūloma ragauti įvairių rūšių pieniškų gėrybių. Čia pat prie staliukų prasidėjo ir pokalbiai su mūsų verslo atstovais, derybos. Lenkijos ambasados atstovas Henryk Szymanski (Henrikas Šimanskis) pastebėjo, kad Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybos pieno produktais balansas yra panašaus lygio. Iš Lenkijos į mūsų šalį keliauja sūriai, varškė, kiti produktai. Lietuva lenkams parduoda daugiausia žaliavinio pieno. „Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau kils“, – neabejoja prekybos abipuse nauda tikintis H. Szymanskis. Balstogėje įsikūrusių LPR vadovė A. Maliszewska gyrė lietuvišką produkciją, jos kokybę. Patikino, kad jų gamybos standartai ne žemesni, o kainos patrauklesnės: „Mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį.“ Tiesa, svarbiausia gamybos grandis – žaliavinis pienas – Lenkijoje yra brangesnis nei mūsų perdirbėjams. Paėjusią vasarą Lietuvoje 100 kg žaliavinio pieno buvo superkamas už 20,12 Eur, Lenkijoje – už 26,56 Eur, ES vidutiniškai – už 29,90 Eur. Gamybą didinantys kaimyninės šalies pienininkai neneigia, kad žaliavinį pieną iš Lietuvos mielai pirks ir toliau.

Įdomu palyginti Gyventojų vartojimo įpročiai panašūs, nors lenkai labiau mėgsta pieną, teikia pirmenybę sviestui, bet ne tepiesiems mišiniams ar margarinui. Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai 33,7 kg pieno, 3 kg sviesto, 18,6 kg sūrio, o Lenkijos – 38,6 kg pieno, 4,1 kg sviesto, 16 kg sūrio. Pagal vienam gyventojui tenkančią pieno produkciją, Lietuva gerokai pralenkia kaimyninę šalį: atitinkamai 617 kg ir 338 kg (2014 m. duomenimis). Tačiau pieno ūkių persvara (daugiau nei keturis kartus), septyneriopas melžiamų karvių skaičiaus skirtumas tarp šalių nulemia ir atitinkamą pieno gamybos apimties skirtumą.

Gamyba vis plečiasi Pastaruoju metu Lenkijos pieno sektoriuje vyksta pokyčiai. Mažėja karvių skaičius. Pasitraukia ir dalis pieninių. Per dešimtmetį jų skaičius sumenko daugiau nei trečdaliu. 2004-aisiais buvo 265 pieninės, o praėjusių metų pirmą pusmetį – 176. Tačiau pieno gamybos kreivė nesmuko. Praėjusiais metais pieno gamyba ūgtelėjo daugiau nei 3 proc. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet augimas išliks, nors bus lėtesnis (0,8 proc.). Beje, kaimyninėje šalyje pagrindinis pieno supirkėjas ir perdirbėjas yra kooperatyvai, jie sudoroja beveik 80 proc. viso žaliavinio pieno. Praėjusiais metais eksportui teko per 14 proc. bendros pieno produkcijos. Daugiausia (72 proc.) ji iškeliavo į ES šalis: Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Ispaniją, Čekiją, Didžiąją Britaniją. Kita dalis pieno produktų siunčiama į trečiąsias šalis, daugiausia Azijos. Šiais metais lenkų pieno gamintojams atsiveria talpi Indonezijos rinka.

Stabilios rinkos jau nebus Lenkijos ir Lietuvos pieno gamybos masteliai labai skiriasi, tačiau tarp gamintojų daugiau panašumų nei skirtumų. „Nėra stabilios rinkos ir jos jau nebus. Vienintelis tikras dalykas – kainų svyravimas“, – realiją po pieno kvotų panaikinimo priminė LPR ekspertas, prof. habil. dr. Andrzej Babuchowski (Andžejus Babuchovskis), pateikdamas pieno sektoriaus perspektyvos analizę. „Eurostatas“ prognozuoja pieno sektoriaus augimą iki pat 2024 m. Tačiau geros žinios – ne visiems rinkos dalyviams. Laukiama, kad didės produkcijos eksportas į trečiąsias šalis, bet ne visų rūšių produktų. Perdirbėjai taikstosi su mintimi, kad sviesto gamybos apsukas teks šiek tiek sulėtinti. Prognozuojama, kad pieno gamyba didės, tačiau tik dėl gerėjančio karvių produktyvumo. Karvių skaičius ir toliau mažės. Beje, ši prognozė teikiama pirmiausia naujosioms ES šalims narėms, senosiose ūkininkai išliks saugesni. Numatomi svarbūs regioniniai poslinkiai: intensyvios gamybos traukimasis iš pietinės Europos Šiaurės link. Baltijos šalys, šiaurinė Lenkija patenka į tą gamybos augimo regioną. Pasak prof. A. Babuchowskio, ši tendencija Lenkijoje jau akivaizdi. Palenkės vaivadijoje ypač pastebima gamybos plėtra, vejasi Varmijos Mozūrų, dar kelios vaivadijos, o štai pietinėse vaivadijose pieno gamyba pastebimai traukiasi.

Pieno sektoriui – nauji iššūkiai Gamintojų ir perdirbėjų interesai turėtų būti bendri, bet visi kovoja dėl išlikimo. Gamintojus remia Europos Komisija, „Copa-Cogeca“, o perdirbėjus – Pasaulio pienininkų federacija (IDF), Europos pienininkų asociacija (EDA), Europos maisto ir gėrimų pramonės asociacija „FoodDrinkEurope“. Ne paslaptis, kad jėgų persvara šiuo metu perdirbėjų pusėje. Pieno sektoriaus gyvybingumui gali atsiliepti tokie veiksniai kaip visuomenės nuomonė dėl pieno vartojimo, aplinkos apsaugos (šiltnamio dujų emisijos problema, tarša azotu, fosforu), griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų. „Bus sukurta daug naujų reglamentų, kurie apsunkins gyvenimą. Po kurio laiko paaiškės, kad nauji reikalavimai beprasmiai“, – tikėtiną įvykių eigą prognozavo prof. A. Babuchowskis. Jis siūlo rengtis pieno sektoriaus poslinkiams Europoje. Pieno gamybos atsisakančios šalys turės pakeisti pieno produktus įvežtiniais ar pereiti prie gamybos iš pieno miltelių. Be to, reikės užtikrinti žaliavos tiekimą ne tik maisto pramonei, bet ir kitoms pramonės šakoms – kosmetikos, farmacijos. Kita vertus, dera susitaikyti su mintimi, kad vartotojai bus vis reiklesni, reikalaus išsamesnės informacijos apie produktus. Rinkos situaciją, gyvūninės produkcijos gamintojų įvaizdį gali netikėtai pabloginti kokia nors nauja užkrečiamoji liga. „Šalys, kurios ryšis plėtoti pieno gamybą, sukurs importo apribojimus“, – prognozavo ekspertas. Taip pat ir laisvosios rinkos sąlygomis galima rasti būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką. Importo ribojimą galima įvesti nustačius griežtesnius produktų kokybės, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos reikalavimus. Mūsų Vyriausybė įvežtiniams pieno produktams kelio užkirsti neketina, tačiau ŽŪM viliasi rasti priemonių lietuviškos produkcijos vartojimui paskatinti.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.