Pieno gamintojams lieka tik viltis

Sprendimo būdų paieška

Nuo praėjusių metų spalio pradėjusios sparčiai kristi pieno supirkimo kainos ir dar labiau suprastėjusi situacija pieno rinkoje privertė LPGA sausio 23 d. surengti išplėstinį posėdį. Į renginį buvo pakviesti ir jame dalyvavo valdžios atstovai. Vyko rimta dalykiška diskusija, po kurios ir gimė LPGA kreipimasis su pasiūlymais, prašymais bei įžvalgomis. Kreipimasis buvo adresuotas Prezidentūrai, Vyriausybei, Seimui.

Neseniai LPGA sulaukė atsakymų iš ŽŪM, kokie galėtų būtų krizės pieno rinkoje sprendimo būdai tiek trumpuoju, tiek ir ilgesniu laikotarpiu. „Tendencijos aiškios ir nedžiuginančios. Pieno ūkiai užsidaro. Šį mėnesį daliai pieno gamintojų pieno supirkimo kaina dar buvo sumažinta, nors pieno produktų pasaulinėse rinkose jaučiamas stabilumas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino LPGA direktorius E. Bičius.

Į siūlymą žymiai padidinti finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą ŽŪM atsakė, kad ateinančių ketverių metų laikotarpiu papildomų 300 mln. Eur skirti nėra finansinių galimybių. „Siūlėme, kad pusė lėšų, gautų už įsiterpusių valstybinių sklypų pardavimą, būtų skirta būtent pieno ūkių investiciniams projektams.

Pinigai per keletą metų apsisuktų ir vėl sugrįžtų į biudžetą, manau, dar didesni. Bet į mūsų siūlymą neįsiklausyta. Dalis pieno gamintojų sensta, jaunesni ūkininkai stengiasi ūkininkauti moderniau, įsidiegia robotizuotas melžimo, šėrimo, mėšlo šalinimo sistemas. Modernizavimas yra būtinas dėl daugelio priežasčių, tarp kurių – šeimos, vidutinių ūkių išlaikymas“, – aiškino LPGA direktorius.

LPGA siūlė supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus, įteisinti tipinių tvartų projektų taikymą praktikoje bei sudaryti palankesnes sąlygas pieno ūkių projektų rengimui ir derinimui. Pasak E. Bičiaus, ūkininkas dabar tiesiog skęsta biurokratijos liūne, derinimai trunka ilgai, per tą laiką keičiasi darbų sąmatos, todėl ne vienu atveju žmogus paprasčiausiai numoja ranka ir ūkį likviduoja. „Niekas neprašo leidimo daryti, ką nori ir kada nori. Bet terminai turi būti reglamentuoti“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.

Sudėtinga veikti, E. Bičiaus tvirtinimu, ir mažų ūkių kooperatyvams. Jie dabar liko bene vieninteliai, kurie superka pieną iš ūkininkų, laikančių vos po kelias karves. Stambios pieno supirkimo ir perdirbimo įmonės uždaro pieno supirkimo punktus. Jeigu ir ūkių kooperatyvai užsidarytų, kaimiečiams nebeliktų galimybės parduoti savo primelžtą pieną. Nykstant pieno ūkiams, ypač smulkesniems, kooperatyvams labai smarkiai išauga pieno surinkimo sąnaudos. Anksčiau į vieną pieno surinkimo punktą pieną sunešdavo ir 100 žmonių, dabar – vos keli. Atstumai tarp pieno pardavėjų – dešimtys ar net šimtai kilometrų.

ŽŪM informavo šiuo metu rengianti moksliškai pagrįstą metodiką, kuri padės apskaičiuoti, kiek lengvatinio gazolio teks vienam produkcijos gamybos matavimo vienetui, kurį galės gauti žemės ūkio kooperatyvas. Vadovaujantis parengta metodika, bus pakeistos taisyklės, numatančios skirti atitinkamą kiekį lengvatinio gazolio ir žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems žalią pieną iš savo narių, arba nariams, teikiantiems, pvz., pašarų ruošimo paslaugas.

Smulkieji pieno statytojai, parduodantys apie 15 proc. šalies pieno, sudaro 85 proc. visų pardavėjų. Viso yra apie 20 tūkst. pieną parduodančių ūkių. Jei būtų prarastas smulkesnis sektorius, šalyje liktų tik vidutiniai (30–100 karvių) ir stambieji pieno ūkiai. Laikančių daugiau nei 100 piendavių yra apie 270 ūkių ir jie sudaro 1 proc. visų pieno gamintojų. Pramoninių ūkių tėra kelios dešimtys.

Būtinos investicijos, tęstinumas

LPGA siūlė, kad 40 mln. Eur parama būtų skirta investicijoms pripažintiems žemės ūkio pieno kooperatyvams, naujai planuojantiems pieno perdirbimą, ar pieno perdirbimo plėtrai. ŽŪM atsakė svarsčiusi galimybes papildomai skatinti tokias investicijas, kurios vertinamos platesniame kontekste, kaip pieno sektoriaus kooperatyvų stiprinimui numatyto papildomo finansavimo dalis. Vertinami galimi alternatyvūs sprendimai, įskaitant paramos galimybes pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį plano (SP) priemones ir planuojamus kvietimus bei jų sąlygų tobulinimą.

ŽŪM pritarė LPGA siekiui, kad ir ateityje UAB „Lietuvos veislininkystė“ liktų valstybės valdoma įmone. Pernai sudaryta Nacionalinės ūkinių gyvūnų veislininkystė plėtojimo darbo grupė nutarė, kad tikslinga tęsti bendrovės veiklą, tiekiant rinkai aukštos vertės galvijų genetinę medžiagą, teikiant veislininkystės paslaugas, saugant ex situ genofondo genetinę medžiagą.

Iš nacionalinio biudžeto anksčiau būdavo mokama parama už kvotinį pieną. LPGA prašė tiesioginės paramos būtent pieno gamintojams. Dabar teikiama susietoji parama už pienines karves. Pernai šiai paramai skirta 45,56 mln. Eur, šiems ir kitiems metams kasmet numatyta skirti po 46,2 mln. Eur. 2023–2027 m. laikotarpiu susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 7,54 proc. visų tiesioginėms išmokoms skiriamų lėšų – daugiau kaip 50 proc. visų susietosios paramos lėšų. „Prašėme peržiūrėti susietosios paramos už pienines karves schemą, nediskriminuojant mažų ūkių. Dabar už 1–10 karvių ūkininkai gauna mažiausias išmokas. Deja, sulaukėme atsakymo, kad šiuo metu neplanuojama dabartinių susietosios paramos už pienines karves skirstymo kriterijų peržiūra“, – aiškino E. Bičius.

Svarstytinas lieka ir siūlymas galvijus vakcinuoti valstybės mastu. Galvijų vakcinavimas atsieitų apie 2 mln. Eur, šaliai tai nebūtų milžiniška suma. Pieninių karvių šalyje šiuo metu priskaičiuojama apie 207 tūkst., dar maždaug tiek pat – mėsinių galvijų. Visuotinis vakcinavimas leistų užbėgti skaudesniems įvykiams už akių.

„Mes galime siūlyti, išsakyti problemas. Tą ir darome. Vyriausybė turi ieškoti išeičių, būdų situacijai spręsti. Mažesni ūkiai masiškai užsidaro. Nors bendras parduodamo pieno kiekis ir nemažėja, net šiek tiek didėja, bet tas pienas – iš didžiųjų ūkių. Į didžiąją dalį mūsų klausimų ministerija atsakė abstrakčiai. Neva, negalima, nenumatyta, bus komisijos, grupės ir pan.“, – apibendrino LPGA direktorius E. Bičius.

Iššūkių netrūksta

Kupiškio r. jau 22 metus gyvuojančio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė redakcijai teigė, kad jų kooperatyvas veikia daugiausia Aukštaitijoje – net 13-oje rajonų. Geriausiais laikais „Pieno puta“ vienijo daugiau kaip 1 tūkst. ūkininkų, dabar – apie 300. Kooperatyve yra ir vos vieną karvę laikančių ūkininkų, ir labai stambių, rimtų pieno ūkių, per dieną paduodančių iki kelių tonų žaliavos.

Pasak J. Dovydėnienės, kooperatyvai kuriami tam, kad gerai gyventų kooperatyvo nariai, kad patys ieškotų jiems palankių, tinkamų sprendimų. „Niekuomet nebūna taip, kad kooperatyvas maudytųsi piniguose. Jei pinigų gauname daugiau, tai ir ūkininkams daugiau mokame“, – pažymėjo kooperatyvo direktorė.

Bene didžiausia problema – kooperatyvas už perdirbėjams parduotą žalio pieno kilogramą gauna mažesnę kainą nei pavieniai ūkiai. Kooperatyvo surinkto, nuvežto ir apskaityto pieno kilogramo kaina nuo ūkininko gaunamos kainos gali skirtis net iki 7 ct.

„Būtent dėl šios priežasties ir susiduriame su dideliais iššūkiais, kaip išlaikyti savo žmones ir sumokėti jiems rinkos kainą, jei patys tiek negauname. Dėl įvairiausių priežasčių perdirbimo įmonės perspėjo iš viso iš kooperatyvų pieno nepirkti. Dabar lyg ir nebėra tokių ketinimų. Pieną nuperka, bet kaina yra tikrai labai žema“, – konstatavo ŪP pašnekovė.

Reikia greitų ilgalaikių sprendimų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.