Pieno krizė klupdo latvius

Skaudūs sprendimai

„Ūkininkas jaučia, kad viso gyvenimo investicija į pienininkystės industriją tiesiog nubraukta“, – teigė „J. Gierkenos“ šeimos įmonės, kuri įsikūrusi Vidžemėje, Krimuldos apskrities Ledurgos valsčiuje, vadovas Martinis Gierkensas.

Prieš 5 metus jis modernizavo pieno ūkį, investuodamas daugiau nei 3 mln. Eur (1 mln. Eur – ES parama, 2 mln. Eur – banko paskola). Įmonė Latvijoje buvo sektinas pavyzdys, kaip pieno gamybos automatizavimas didina efektyvumą ir pelningumą. Pastaruoju metu ūkyje buvo 850 melžiamų karvių, tačiau žalio pieno supirkimo kainų kritimas per mėnesį atnešė beveik 90 tūkst. Eur nuostolių. Dabar priimtas skaudus sprendimas – dalį galvijų išvežti į skerdyklą, dalį parduoti už Latvijos ribų, pasilikti tik augalininkystę (ūkis turi 1,3 tūkst. ha žemės). „Nepaisant didžiulių investicijų į pieno pramonę, labai keista situacija, kai iš grūdų uždirbama daugiau, paskolas lengviau sumokėti auginant grūdus nei gaminant pieną“, – pripažino ūkininkas.

Tačiau Latvijos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dabartinį pieno supirkimo kainų kritimą atsisako vadinti krize, o augančio ūkių likvidavimo proceso nelaiko nerimą keliančiu ir grėsme pieno pramonei. „Tai nieko nepaprasto, nes kai žiūrime į pieno ūkių plėtros statistiką, matome, kad kasmet iš pieno pramonės pasitraukia iki 2 tūkst. ūkių, tai nesusiję su pieno kainų svyravimais“, – sakė ŽŪM valstybės sekretoriaus pavaduotoja Rigonda Parsla Krievinia.

Latvijos pieno gamintojai pasiruošę boikotuoti parduotuves ir išpilstyti pieno talpas prie valdžios rūmų. Šalies pienininkystė priėjusi ribą, kai ir ūkininkai, ir pieno perdirbėjai nemato galimybės verslą efektyvinti, modernizuoti. Apie tai kalbėjo UAB „Jaunpils pienotava“ valdybos narys Janis Bertulsons. Dėl mažų pieno supirkimo kainų Latvijoje sumažėjo pieno ūkių. Pasak J. Bertulsons, maždaug prieš dvejus metus Latvijoje buvo pasiektas taškas, kai stambiuose ūkiuose pagaminamo pieno kiekis nebekompensuoja smulkių pieno ūkių pasitraukimo iš rinkos.

Menka kooperacija

Latvijos žemės ūkio išteklių ir ekonomikos instituto atliktas tyrimas nustatė, kad iš  pieno sektoriaus per pastaruosius 5 metus pasitraukė beveik pusė žaliavos gamintojų – 8,14 tūkst. ūkių. Ryškiausias mažėjimas pastebimas ūkių, kuriuose melžiamų karvių skaičius mažesnis nei 10, grupėje. Bendras melžiamų karvių skaičius sumažėjo 26,4 tūkst., iš jų 14,3 tūkst. grupėje pieno gamintojų, kurie laiko nuo 1 iki 9 melžiamų karvių. Melžiamų karvių sumažėjo visose ūkių grupėse, išskyrus ūkius, kurių bandoje yra 200 ir daugiau melžiamų karvių – juose galvijų skaičius išaugo apytikriai 14 tūkst., tačiau šis augimas bendro nuosmukio nekompensuoja.

Anot instituto mokslininkų, viena pagrindinių nuosmukio šalies pieno sektoriuje priežasčių yra skirtumas tarp vidutinės pieno supirkimo kainos Latvijoje ir Europos Sąjungoje (ES) – vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje ilgą laiką buvo bent 5 proc. mažesnė nei ES. Tai galėjo nulemti nepakankama vertikali integracija ir mažesnis sausųjų medžiagų (riebalų ir baltymų) kiekis latviškame žaliame piene. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Latvijos pieno gamyboje dominuoja nedideli jo tiekėjų kooperatyvai, kur narių skaičius neviršija šimto, todėl jie negali žymiai paveikti supirkimo kainų. Latvijos pieno kooperatyvų dalis žalio pieno supirkimo rinkoje 2020 m. sudarė 33 proc. Palyginimui: vidutiniškai ES kooperatyvams tenka apie 64 proc. supirkto pieno, o, pavyzdžiui, Airijoje – 98 proc.

Reaguodami į Lietuvos pieno gamintojų protesto akcijas, Latvijos ūkininkai taip pat pasiruošę plataus masto protestams. Apie tai kalbėjo Žemės ūkio statutinių bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Kasparas Melnis. Jo teigimu, Latvijos pieno gamintojai pasiruošę boikotuoti parduotuves ir ištuštinti pieno cisternas prie valdžios rūmų.

K. Melnis prognozavo, kad dalis pramonės išnyks, jei situacija nebus gerinama nacionaliniu lygiu. Kai įmonė dirba patirdama didelių nuostolių, ji negali egzistuoti ilgai ir turi būti uždaryta. Jis pabrėžė, kad sunkumus patiria ne vienas ūkis ar įmonė, o visas pienininkystės sektorius. Ūkininkai bus priversti priimti sprendimą likviduoti bandas. „Krizinė padėtis pieno pramonėje bręsta jau kelerius metus – valstybė neplanuoja šio sektoriaus vystymo, o prekybos centrai gviešiasi perteklinio pelno“, – tvirtino asociacijos vadovas.

Latvijos holšteinų veislės galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Janis Grasbergs taip pat pabrėžė, kad per ilgą laiką susiklostęs situacijos disbalansas rodo, kad reikia korekcijų ir ilgalaikės pienininkystės vizijos Latvijos, Baltijos šalių ir ES mastu.

Latvijos ir ES kainų žirklės

„Po 20 metų narystės ES turėtume rasti sprendimą, kaip už pieno žaliavą gauti kainą, lygią vidutinei Europos kainai. Be to, vadovaujantis laisvąja rinka, reikia ieškoti efektyvių sprendimų, kaip pasiekti konkurencingą kainą latviškiems gaminiams, jiems atsidūrus prekybos lentynoje su lietuviška ir lenkiška produkcija“, – sakė J. Grasbergs.

Jo teigimu, asociacija nori, kad prekybininkai parduotuvių lentynose nurodytų produktų kilmės šalį, padalydami lentynas, kaip tai daroma su vynais.

Asociacijos „Lauksaimnieku apiviena“ valdybos pirmininkė Sandra Stricka tvirtino, jog neturėdami paramos, kurios reikėtų, kad per mėnesį būtų galima pasiekti bent ES vidutinę pieno kainą, ūkiai negalės išgyventi. Asociacija teigė, kad Latvijoje ir Lietuvoje pieno kaina 2023 m. sausį nukrito maždaug 55 proc., o Lenkijoje – apie 15 proc.

Žemės ūkio organizacijų kooperacijos tarybos valdybos pirmininko pavaduotojas Janis Irbe teigė, kad dabar vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje siekia 28–30 ct/kg, o kai kuriems ūkiams – 20 ct/kg ir mažiau. Kita vertus, vidutinė kaina ES siekia 45 ct/kg, tačiau Latvijos ūkiams, investavusiems į plėtrą, reikėtų uždirbti bent šiek tiek daugiau, nei savikaina. J. Irbe aiškino, kad dabartinė situacija susiformavo daugiausia dėl užsienio rinkų įtakos. Latvijoje perdirbama ne daugiau kaip 30 proc. pagaminamo pieno, be to, pieno produktų vidaus vartojime dominuoja importiniai produktai. J. Irbe pabrėžė, kad jei iš valdžios nebus sulaukta racionalių sprendimų, Latvijos pieno gamintojai bus priversti pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir rengti protestus.

Pieno perdirbimo įmonės „Jaunpils pienotava“ atstovas J. Bertulsons tvirtino, kad pramonė susiduria su darbuotojų trūkumu, nes nėra kuo mokėti jiems atlyginimų. Kompensuoti išaugusias sąnaudas bandyta branginant pieno produktus.

„Jaunpils pienotava“ valdybos narys tikino, jog pieno gamintojai ir perdirbėjai mažina pelną, siekdami skatinti gyventojų perkamąją galią, tačiau Latvijoje prekybininkai neatsitraukė nuo savo ambicijų, nors tokią praktiką galima pastebėti Vakarų Europoje. Taip pat galutinę pieno produktų kainą lemia pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Pasak J. Bertulsons, pirkėjai renkasi pigesnius produktus, todėl „Jaunpils pienotava“ irgi prisitaikė prie paklausos pokyčių ir nebegamina mažiau paklausių produktų, pvz., brangių jogurtų.

Vietos rinkai – 30 proc. pieno

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 22, 2023 m. vasario 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.