Pieno produktų rezervas: gelbėjimo ratas sektoriui?

Sieja su maisto rezervu

Pieno gamintojai jau kurį laiką prašo pagalbos, kad besitęsianti krizė galutinai neparklupdytų šio sektoriaus. Valdančioji LSDP, be kitų priemonių pieno sektoriui stiprinti, ragina sukurti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Tai gali atrodyti nauja priemonė, tačiau, kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino LSDP Žemės ūkio komiteto pirmininkas, Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, nacionalinis pieno miltelių ir sviesto rezervas siejamas su valstybės maisto rezervo kaupimu. Jis minėjo, kad jau ne kartą yra viešai kalbėjęs apie nacionalinį maisto saugumą ir kooperatyvų, kurie vaidina kertinį vaidmenį žemės ūkyje, stiprinimą.

„Akivaizdu, kad dabar pieno sektoriuje kooperatyvai yra labiausiai diskriminuojami, todėl reikia papildomo instrumento, jog maisto rezervą, kuris būtinas mūsų saugumui užsitikrinti, kauptume iš žemės ūkio kooperatyvų pateikto pieno.

Tai normali mintis, net ir Konkurencijos tarybos išvadoje dėl pieno rinkos buvo aiškiai pasakyta, kad reikia skatinti kooperaciją. Tai ir turime daryti“, – redakcijai teigė M. Maciulevičius.

Sąlyga dėl kooperatyvų

LSDP Žemės ūkio komiteto pirmininko požiūriu, į nacionalinio pieno miltelių ir sviesto rezervo sukūrimą turi įsitraukti ne tik Žemės ūkio, bet ir kitos ministerijos, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), Vyriausybė – už valstybės rezervą atsakingos institucijos. „Mes labai aiškiai akcentuojame, kad maisto rezerve, kuriame laikomi grūdai ir kiti produktai, turi atsirasti ir pieno miltelių bei kitų pieno produktų. Koks tai būtų kiekis, dabar sudėtinga pasakyti. Tai priklauso ir nuo biudžeto galimybių. Skaičiuojama, kad gyventojams maisto rezervo turėtų užtekti bent mėnesiui. Tai jau būtų gana nemenkas kiekis“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Jis akcentavo, kad pieno produktų kaupimas rezerve tam tikra prasme būtų kaip intervenciniai pirkimai. „Pieno kainos kritusios, tad dabar pirkti yra paranku. Kai kainos pakils, valstybė galės parduoti rinkoje ir dar uždirbti. Produktus saugotų tas, kas laimėtų konkursą. Tik mes sakome, kad turėtų atsirasti labai aiški sąlyga – konkursą laimėjusi įmonė žalią pieną turi pirkti iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Galiotų ir dar vienas reikalavimas, kad tie kooperatyvai turėtų pieno supirkimo punktus. Taip palaikytume „gyvąjį rezervą“. Tai būtų vienas iš instrumentų, kurį įgyvendinus kiek įmanoma greičiau, būtų galima iš rinkos išimti perteklinį pieną ir „užgesinti gaisrą“ pieno sektoriuje“, – dėstė M. Maciulevičius.

Anot KRŪS pirmininko, labai svarbu, kad dėl to nebūtų ilgai diskutuojama ir „tempiama guma“ – priemonę reikia įgyvendinti čia ir dabar. „Tokia yra valdančiosios partijos politinė gairė, tikiu, kad Vyriausybė ir ministerijos tai įvertins rimtai“, – pridūrė M. Maciulevičius.

Svarbu nedelsti

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Matas Skamarakas ŪP akcentavo, kad siūlymas kurti nacionalinį pieno produktų rezervą nėra atsitiktinis – tai platesnio požiūrio dalis, susijusi su maisto saugumu ir strateginių atsargų politika.

„Pastarųjų metų geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai aiškiai parodė, kad valstybė turi aktyviau galvoti ne tik apie energijos, bet ir apie maisto rezervus. Šiuo požiūriu socialdemokratų siūlymas įneša svarbų indėlį į nacionalinę diskusiją. Kartu svarbu akcentuoti, kad tai nėra tik ilgalaikė vizija – tai priemonė, kurią būtina pradėti įgyvendinti kuo greičiau. Pieno sektorius jau dabar susiduria su kainų svyravimais ir pajamų nestabilumu, todėl delsimas reikštų prarastas galimybes sustiprinti ūkininkų padėtį ir sumažinti rinkos sukrėtimų poveikį“, – dėstė politikas.

Jis pabrėžė, kad tokio rezervo įgyvendinimas jau yra ne vienos partijos ar jos komiteto, o visos Vyriausybės atsakomybė. Būtent Vyriausybė turėtų parengti konkretų mechanizmą – nuo teisinio reglamentavimo ir suderinimo su Europos Sąjungos (ES) taisyklėmis iki aiškaus finansavimo modelio ir administravimo struktūros. Taip pat reikėtų įvertinti, kaip toks rezervas būtų integruotas į bendrą šalies maisto atsargų sistemą. „Tolesni žingsniai – konkretūs sprendimai, biudžetas ir įgyvendinimas – turėtų tapti Vyriausybės prioritetu, žvelgiant plačiau į strateginį tikslą užtikrinti Lietuvos maisto saugumą ir didesnį žemės ūkio sektoriaus stabilumą“, – pabrėžė M. Skamarakas.

Galėtų kiek stabilizuoti

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius neskubėjo vienareikšmiškai vertinti siūlomos naujos priemonės pieno sektoriui gelbėti. „Sudėtinga pasakyti, ar tai turės gerą poveikį pieno rinkai. Aišku, dabar valstybei pirkti pieno produktus rezervui laikas palankus, nes kainos yra žemos. Bet ar tai paveiks rinką – nežinia“, – svarstė E. Bičius. Kartu pridūrė, kad kol kas stinga detalių, kokia tai būtų schema, kaip rezervas būtų kaupiamas ir t. t.

„Ši priemonė gal labiau siejama su valstybės rezervu, nes nūnai ten tėra galbūt tik grūdų produktų, nors reikėtų laikyti ir pieno miltelius, kondensuotą pieną. Tai yra labai reikalingi maisto produktai“, – teigė pieno gamintojų atstovas.

Visgi jis pripažino, kad valstybei perkant pieno produktus rezervui, tai kažkiek galėtų turėti įtakos ir rinkai, o kitais metais viliamasi, jog situacija sektoriuje prašviesės. „Juk kai padidėja pieno produktų poreikis, kainos kyla. Kitas dalykas, kad Lietuvoje superkamo lietuviško pieno kiekis yra padidėjęs, dar jo daug ir importuojama. Tačiau paklausa yra sumažėjusi. Toks disbalansas mažina kainą. Valstybei perkant pieno produktus, pieno poreikis padidėtų ir tai gal kažkiek stabilizuotų rinką. Kita vertus, nuolat rezervui produktai nebūtų perkami, tik tam tikrais laiko tarpais“, – svarstė LPGA direktorius.

Kad netaptų meškos paslauga

E. Bičius palankiai vertino tai, kad būtų įpareigojimas pieną, iš kurio būtų gaminami produktai rezervui, supirkti iš kooperatyvų. „Tai būtų gera sąlyga, nes perdirbimo įmonės demonstruoja nenorinčios pirkti žalio pieno iš kooperatyvų. Ganiavos metu pieno bus dar daugiau, tad problema tik aštrės“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Kartu jis įžvelgė kitą niuansą, kuris gali suveikti kaip meškos paslauga mūsų pieno gamintojams: „Žinome, kad Lietuvoje pieno perdirbėjai iš kooperatyvų nenori pirkti pieno, bet pieno žaliavos importas iš Latvijos, Estijos auga. Tad gali atsitikti taip, kad pieno miltelius valstybės rezervui gamins ir iš latviško, estiško pieno. Juk patikrinti, iš ko gamina, bus sudėtinga. Todėl įmonės gali dar daugiau vežtis pieno žaliavos iš kaimyninių šalių. Statistika rodo, kad importuoto pieno kiekiai auga, o kainos už jį yra didesnės.“

„Atsikando“ intervencijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.