Pieno sektoriaus krizė: ar EK pradės reguliuoti rinką?

Nors EK giriasi savo žemės ūkio ir maisto sektoriaus plėtros vizija, tačiau, kaip vakar rašėme, daugelis šalių, įskaitant ir Lietuvą, nepagailėjo jai pakankamai griežtos kritikos.

Vis dėlto šiuo metu bene didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia pieno sektoriaus problemos.

Daugelis posėdžio dalyvių akcentavo rimtą ES pieno rinkos krizę, kylančią dėl perprodukcijos, krintančių kainų ir didelių sąnaudų, dėl kurių ūkiai tampa nuostolingi. Šalys paragino Europos Komisiją imtis skubių veiksmų, įskaitant savanoriškus gamybos apribojimus, finansinę paramą ir intervencinių mechanizmų aktyvavimą.

Be to, aiškiai pasisakyta už paklausos stiprinimą plečiant eksportą ir vykdant vartojimo rėmimo programas, siekiant stabilizuoti pieno sektorių.

Lietuviškas kampas

Lietuvos delegacija pripažino, kad mūsų šalies pieno gamintojai pastebi gamybos pelno mažėjimą, nes šių metų vasarį žalio pieno litro kaina buvo 31 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu.

„Smulkūs ūkiai sunkiai išgyvena, nors yra ypač svarbūs aprūpinimui maistu, ypač atsižvelgiant į dabartinę ir potencialią krizę, kuri gali kilti dėl sudėtingos padėties Artimuosiuose Rytuose. Reikalingi savalaikiai ir koordinuoti veiksmai ES lygmeniu“, – akcentavo Lietuvos delegacija.

Tarybos posėdyje daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką. Pasak mūsų šalies žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, kainų mažėjimas – tai ne trumpalaikis svyravimas, bet ryškėjanti neigiama tendencija, kuri gali dar pablogėti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių. Todėl visa tai kelia didelę grėsmę pieno ūkių gyvybingumui ir išlikimui.

Kaimynai – už intervenciją į rinkas

Lenkija sutiko su posėdyje ne kartą išsakyta nuomone dėl sudėtingos padėties pieno rinkoje, tačiau nepritarė siūlymui riboti gamybą. Kartu šalis pasisako už intervenciją į pieno rinką ES lygmeniu, bet tik tuo atveju, jei tai atitiks sektoriaus lūkesčius.

Be to, lenkai atkreipė dėmesį ir į sudėtingą padėtį lauko kultūrų, ypač javų, rinkoje dėl žemų žemės ūkio produktų supirkimo kainų ir didelių gamybos sąnaudų. Konstatuota, kad supirkimo kainos yra 70 proc. mažesnės, palyginti su praėjusiais metais. Todėl kreiptasi į Europos Komisiją.

„Prašome Komisijos apsvarstyti intervenciją į šias rinkas. Dabartinė nestabili geopolitinė padėtis rodo, kaip svarbu užtikrinti tinkamą žemės ūkio finansavimą kaip reformų proceso dalį“, – ragino Lenkijos delegacija.

Lenkams pirmiausia pritarė belgai.

Smarkiai nerimauja

Belgija taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį pieno rinkoje, akcentuodama, kad naujausi Europos pieno rinkos observatorijos duomenys rodo, jog nuo 2025 m. ES pieno pramonė susiduria su šios žaliavos pertekliumi ir tuo pačiu metu pastebi akivaizdų supirkimo kainų mažėjimą.

„Padėtis Belgijoje kelia nerimą. 2026 m. sausio mėn. kaina buvo 38,80 eurų už 100 litrų, o tai rodo 30 proc. sumažėjimą vos per vienerius metus. Tai mažiausia kaina visoje ES. Ši situacija rodo, kad didėja paklausos ir pasiūlos skirtumai, kurie daro įtaką ne tik pasaulinei rinkai, bet ir gamintojams“, – teigė šios šalies delegacija.

Belgija, pritardama lenkams, taip pat akcentavo skubios intervencijos į pieno rinką poreikį. Ji atkreipė dėmesį į įvairias Kinijos priemones prieš Europos pieno produktus ir Jungtinių Valstijų nustatytus tarifus.

„Norėtume, kad Europa imtųsi veiksmų, kad pieno rinkos padėtis toliau bent jau neblogėtų. Belgija ragina Europos Komisiją nedelsiant įdiegti savanorišką pieno gamybos Europoje reguliavimo programą. Ši situacija taip pat rodo kai kurių šiuo tikslu įdiegtų apsaugos sąlygų ir mechanizmų ribotą veiksmingumą (...). Belgija ragina Europos Komisiją kitame Tarybos posėdyje pristatyti savo intervencijos planą Europos pieno rinkai ir užkirsti kelią krizei“, – prašė Belgijos delegacija.

Prašo subsidijų

Vengrija pritarė šalims-kolegėms dėl būtinybės įsikišti į pieno rinką, įvertindama situaciją kaip itin blogą ir primindama, kad ši tema vėl bus svarstoma taryboje nuo 2025 m. gruodžio mėn.

„Norėtume, kad EK apsvarstytų tokias priemones kaip pieno ir sūrio kaupimas privačiomis atsargomis, kurios bus pateiktos raštu. Taip pat manome, kad finansinė kompensacija turėtų būti mokama ne tik ūkininkams, kurie mažina gamybą, bet ir tiems, kurie ją išlaiko tame pačiame lygyje. Padėtis jau pakankamai pablogėjo, kad būtų galima imtis veiksmų ir nustatyti laikinas apsaugos ribas kaip kad COVID-19 pandemijos metu“, – ragino Vengrijos delegacija.

Slovakija atkreipė dėmesį, kad pieno ūkininkų gamybos sąnaudos viršija pajamas, nors pelnas iš žaliavų pardavimo yra pagrindinis jų pajamų šaltinis. Todėl taip pat raginama skirti kompensacijas pieno ūkininkams.

„Raginame Europos Komisiją skirti atitinkamas sumas pieno ūkininkams kompensuoti. Tai svarbu, jei norime remti žemės ūkio maisto produktų gamybą ES. Anksčiau lėšos buvo skirtos pieno produktų pardavimui mokyklose remti, tad atėjo laikas kitai programai...“, – teigė Slovakijos delegacija, pridurdama, kad nesuprantama, kodėl ES pieno gamyba pasiekė pelningumo ribą, nors Europos Komisija turi tinkamas priemones joms įgyvendinti ir įvykių eigai pakeisti.

Visi išgyvena krizę

Italija taip pat pripažino, kad pirmas žingsnis gerinant padėtį pieno rinkoje turėtų būti gamybos ribojimas ir tiesioginės paramos teikimas gamintojams, kurie nusprendžia tai padaryti.

Bulgarija taip pat pripažino, kad padėtis Bulgarijos pieno rinkoje yra dramatiška ir problema yra ne tik mažos supirkimo kainos, bet ir tai, kad kalnuotose vietovėse pagamintas pienas visiškai neperkamas, nes yra pigesnio pieno, pagaminto kitose ES šalyse.

Rumunija pripažino, kad vis daugiau pieno ūkių atsiduria sunkioje padėtyje, be kita ko, dėl didelių gamybos sąnaudų, atsiradusių dėl karo pradžios ir energetikos rinkos sukrėtimų.

Yra ir kitų nuomonių

Posėdžio dalyvius bene labiausiai nustebino Liuksemburgo pozicija. Pasak šios šalies delegacijos, pieno kainos smarkiai krenta, tačiau skubotų žingsnių imtis nereikia: „Siūlome, kad EK kol kas paleistų stebėsenos priemones ir tik prireikus imtųsi veiksmų“...

Kroatija pareiškė, kad, būdama šalimi, kuri patenkina tik 15 proc. savo pieno poreikio ir dėl pastaraisiais metais savaime mažėjančios gamybos, subsidijas savo pieno ūkių likvidavimui laiko neproduktyviomis.

Vokietija nurodė, kad gamybos mažinimas turėtų būti savanoriškas, o parama turėtų būti mokama išimties tvarka. Be to, vokiečiai aiškino, jog padėtis pieno rinkoje normalizuojasi, tačiau ją esą reikia stebėti.

„Pieno supirkimo kainos yra mažesnės nei 40 centų už kilogramą, o to nepakanka visiems ūkiams. Jei Europos Komisija pateiks tinkamus pasiūlymus dėl priemonių pieno sektoriui, Vokietija konstruktyviai tai apsvarstys“, – miglotai kalbėjo Vokietijos delegacija.

Malta pritarė ankstesniems kalbėtojams dėl sudėtingos padėties pieno rinkoje, tačiau patikino, kad palaikys „lanksčias priemones“ šiuo klausimu.

Ką galvoja komisaras?

Reaguodamas į ES valstybių narių pateiktus pasiūlymus bei nuogąstavimus, EK Žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas pareiškė, kad puikiai supranta pieno pramonės padėtį ir pripažįsta perprodukcijos situaciją. Kartu jis patikino, kad Europos Komisija norėtų įdiegti paskatų sistemą dabartinei gamybai mažinti.

Be to, Ch. Hansenas pridūrė, kad Europos pieno rinkos observatorija ir taip yra atsakinga už pieno rinkos stebėseną.

„Turime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu pieno kainos Europoje labai skiriasi, kaip matome iš pieno ūkininkų organizacijų pateiktų duomenų. Kuo daugiau pieno ūkininkų vienijasi, tuo geresnes kainas jie pasiekia, ir tai svarbu iš pasaulio rinkos perspektyvos“, – aiškino komisaras.

Parengė Ričardas Čekutis