Pieno supirkimo kainas kelia didėjantys pieno sudėties rodikliai, atsigaunantis eksportas

Pieno supirkimo kainai šalyje įtaką rugsėjį darė dėl sezoniškumo piene pradėję didėti baltymų bei riebalų kiekio rodikliai, atsigavimo ženklus siunčiančia ir eksporto rinkos, teigia Egidijus Simonis, pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas.

Jis aiškina, kad pieno kainų svyravimas priklauso nuo sezoniškumo – kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno mažėja, bet dėl karvių mitybos piene daugėja riebalų ir baltymų, atitinkamai brangsta ir pieno žaliava.

„Pieno sudėties rodiklių – baltymų ir riebalų kiekis žaliavos kainodaroje daro esminę įtaką, kaip ir pardavimai eksporto rinkose“, – pažymi E. Simonis. Jis priduria, kad Europos biržinės prekybos pastaruosiuose aukcionuose pieno produktų kainos augo.

Daugiausiai mūsų šalyje pieno parduodantiems stambiems tiekėjams už natūralų pieną perdirbėjai šių metų rugsėjį mokėjo 40 centų už kilogramą. Per mėnesį ši pieno kaina, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 3,1 proc.

Šį rugsėjį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje visiems ūkiams buvo 35 centai už kilogramą, arba 3,8 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Pasak E. Simonio, Europos Komisijos paskelbtoje rudens ataskaitoje prognozuojama, kad 2023 m. pieno gamyba Bendrijoje padidės 0,3 proc., o 2024 m. pieno gamyba išliks stabili.

„Maisto produktų infliacija nors ir lėtėja, tačiau toliau palaiko silpną paklausą ES vidaus rinkoje. Tačiau ES pieno produktų pardavimai auga eksporto rinkose“, – sako E. Simonis.

Komisijos duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., ES pieno produktų eksportas pagal pieno ekvivalento kiekį išaugo 9 proc., o pagal piniginę vertę – 8 proc.

Partnerio turinys

123rf nuotr.