Pieno upės pakeis kryptį – tekės į Estijos gamyklą

Šimtmečio statiniu Estijoje, Jervos apskrityje, tituluota moderni pieno perdirbimo gamykla jau pastatyta. Ji pradės dirbti už kelių savaičių, rugpjūčio 15 d. Estijos kooperatyvas „E-Piim“, susijungęs su Latvijos kooperatyvu „Piena celš“, jau turi naujų potencialių pieno gamintojų. Jiems pieną tieks ir kooperatyvas „Lietuviškas pienas“. Tikėtina, kad nauja gamykla Baltijos šalyse turės nemažos įtakos pieno supirkimo kainai šiame regione.

Moderni gamykla

Estijos spauda rašo, kad Paidėje esančios modernios pieno perdirbimo gamyklos plotas užima 25 000 kvadratinių metrų. Kadangi gamyklos statybos darbai vyko pandemijos metu, o tai lėmė kainų augimą, statybos darbų ir įrangos pirkimo biudžetas buvo apkarpytas, jis viršijo 100 mln. Eur.

Tačiau visa tai nesutrukdė gamykloje įdiegti daug naujų technologijų, automatikos ir skaitmeninių sprendimų. Estai žada perdirbti 1 100 tonų pieno per dieną ir pagaminti 36 tūkst. tonų sūrio bei 25 tūkst. tonų išrūgų miltelių per metus.

Praėjusią savaitę naujoje gamykloje, esančioje kaimyninėje šalyje, lankėsi kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorė Aistė Sabaliauskaitė. „Ūkininko patarėjui“ ji pasakojo, kad gamykla – fantastiška. „Ji – labai moderni, labai graži, konkurencinga, nes joje daug robotizuoto darbo. Pavyzdžiui, sūrių linijoje prie produkcijos neprisilies jokia žmogaus ranka, dirbs tik robotai. Man teko lankytis daugybėje pieno perdirbimo gamyklų. Ten – daug rankų darbo, daug darbuotojų. O čia, Estijoje, nustebino gamyklos dydis ir sumanymas. Joje dirbs 109 darbuotojai, įskaitant administraciją ir vadovus“, – ŪP pasakojo A. Sabaliauskaitė.

Turi sutartis dėl pieno

Estijos žiniasklaida praneša, kad gamyklos savininkės akcinės bendrovės „E-Piim Tootmine“ valdybos pirmininkas Jaanus Murakas informavo jau turintis sutarčių dėl žaliavinio pieno, reikalingo gamyklai veikti, gavimo. Kooperatyvui „E-Piim“ susijungus su Latvijos kooperatyvu „Piena celš“ atsirado ir naujų pieno gamintojų, kurie yra pasirengę tiekti pieną, kai gamykla bus pasiruošusi darbui.

„Šis kooperatyvas nėra lokalus, vietinis, jis – europinis. Todėl perdirbs tiek savo narių, tiek komercinį pieną. Gamykla, startuosianti rugpjūčio viduryje, planuoja pamažu didinti superkamo pieno kiekį. Iš Šiaurės Lietuvos žadama atsivežti 20 proc. pieno, t. y. apie 200 tonų per dieną“, – ŪP sakė A. Sabaliauskaitė.

Pasiūlymą estams tiekti pieną yra gavęs ir kooperatyvas „Lietuviškas pienas“, nes, anot direktorės, estai vertina lietuviško pieno kokybę ir sudėtį. „Kai susitikome, pirmas klausimas buvo apie pieno kokybę. Kalbėjome apie tai, kad daugumos Lietuvos pieno gamintojų tiekiamos žaliavos rodikliai būna kur kas aukštesni nei jų baziniai. Tokiu atveju estai žada pritaikyti perskaičiavimo koeficientą ir už didesnį koeficientą sumokėti papildomai. Mes esame pasirengę pieną tiekti pagal kaimynų poreikį. Estijoje pieno supirkimo kaina yra didesnė“, – akcentavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorė.

Ji pasidžiaugė, kad moderni Estijos pieno perdirbimo gamykla turi įsigijusi transportą pienui vežti, jo rudenį bus dar daugiau. „Gamyklos perspektyvos – didžiulės. Jie turi pieno sutraukimo liniją, kuri pajėgi vienu metu surinkti pieną iš 6 pienovežių. Apžiūrėti gamyklą buvo labai įdomu“, – įspūdžiais pasidalijo A. Sabaliauskaitė.

Sudarys konkurenciją

Manoma, kad artimiausiu metu naujas pieno rinkos dalyvis sujauks mūsų šalies pienininkų ir perdirbėjų planus. Lietuvos pieno perdirbėjai neteks apie 1 000 t pieno, atvežamo iš Estijos ir Latvijos. Taip pat neteks ir dalies lietuviškos žaliavos.

 Ar Estijos pieno perdirbimo gamykla sudarys konkurenciją pieno supirkimo kainoms Lietuvoje? A. Sabaliauskaitė mano, kad konkurencija bus sudaryta. „Mūsų šalies pieno perdirbėjai vežasi pieną tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos. Todėl šis naujas rinkos žaidėjas nuo Lietuvos pieno perdirbėjų nuims tam tikrą kiekį žaliavos. Kažkas neteks pienovežio, kažkas – dviejų, kažkas – keturių. O juk į keturis pienovežius telpa 100 t pieno. Manau, kad dėl to atsiras šiokia tokia įtampa ir pieno trūkumas“, – mintimis pasidalijo ŪP redakcijos pašnekovė.

Kas įvyks mūsų šalyje? Juk lietuviško pieno gamyba ir taip sistemingai mažėja. A. Sabaliauskaitė sakė, kad Lietuvoje pieno gamyba mažėja, kadangi iš rinkos sparčiai traukiasi smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai, laikantys 1–50 karvių. Jie apie ūkio plėtrą negalvoja, tik apie egzistenciją. „Todėl Žemės ūkio ministerijos užmojai iš Europos Sąjungos paramos skirti beveik 9 mln. Eur tik smulkiesiems pieno gamintojams, gavusiems iki 35 ct/kg už žalią pieną, yra nesuvokiami. Juk į ateitį žvelgiantys pieno gamintojai, kurių ūkius periminėja vaikai, stambinasi. Visi, kurie galvoja apie ateitį ir nori išlikti, supranta, kad reikia didesni. Estijoje ir Latvijoje vidutiniai ūkiai yra gerokai stambesni nei pas mus“, – įžvalgomis pasidalijo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorė.

Prasta padėtis

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 87, 2023 m. rugpjūčio 5 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Aistės SABALIAUSKAITĖS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Pieno perdirbimo gamykla Estijoje 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​​