Korėjiečių ūkininkai aktyviai protestuoja prieš tokį projektą. Apie lapkričio pabaigoje Seule surengtą šunų augintojų protesto akciją, kurioje dalyvavo apie 200 ūkininkų, rašė TIME bei kiti pasaulio žiniasklaidos šaltiniai. Būta ir susirėmimų su policija. Mat pareigūnai neleido protestuotojams čia pat paleisti šimtą atsivežtų šunų.
Korėjos maistinių šunų augintojų asociacijos vadovas Joo Young-bongas per radijo laidą pagrasino, kad jei toks draudimas bus priimtas, prie vyriausybės, prezidentūros ir įstatymų leidėjų namų bus paleisti visi jų auginami šunys, kurių yra apie 2 milijonus.
Įstatymo projektas paliestų ne tik šunininkystės ūkius, bet ir mėsininkus, mažmenininkus bei restoranus. Per pereinamąjį trejų metų laikotarpį jie privalėtų palaipsniui mažinti šunienos kiekius, atsiskaityti vietos valdžios institucijoms. Pasitraukimui iš prekybos būtų siūloma valstybės finansinė pagalba, bet valdančioji partija „People Power“ taip pat siūlo draudimo pažeidėjams įtvirtinti ir drastiškas sankcijas: maksimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę arba 50 milijonų Pietų Korėjos vonų (35 tūkst. Eur) baudą.
Sektorius triskart didesnis nei įvardijama
Valdžios institucijų teigimu, Pietų Korėjoje yra daugiau nei 1 tūkst. maistui auginamų šunų ūkių ir 34 skerdyklos, taip pat apie 1,6 tūkst. restoranų, tiekiančių šunų mėsą. Maistinių šunų augintojų asociacijos teigimu, tikrieji skaičiai yra bene triskart didesni.
Verslo naujienų platforma „The Business Standard“ cituoja vieno tokio restorano savininką, kuris šiam verslui vadovauja jau trisdešimt metų. Korėjietis pripažįsta, kad jo verslas sparčiai mažėja, tačiau draudimas yra nesąžininga priemonė. „Neteisingas įstatymas, jei jie bando uždrausti maistą, kurį žmonės valgė ilgą laiką, įstatymas atima laisvę pasirinkti, ką mes valgome", – sakė jis.
Daugelis draudimo priešininkų kaltina Pietų Korėjos pirmąją ponią Kim Keon Hee, kuri garsėja kaip šunienos vartojimo kritikė. Jos ir sutuoktinio prezidento Yoon Suk Yeol šeimoje laikomi šeši šunys.
Tačiau politikai pirmosios ponios vaidmens nelinkę sureikšminti, nes atsisakyti šunienos yra šalies kultūros prestižo bei politinis klausimas, turintis palaikymą šalies viduje ir užsienyje.
Vartojimo tradicija linkusi nykti
Azijos šimtametė virtuvės tradicija traukiasi. Keisti požiūrį visuomenę skatina suvokimas, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, plintanti mada laikyti gyvūnus augintinius. Prisideda gyvūnų teisių gynėjai, kuriems pavyko pasiekti, kad būtų uždarytas jau ne vienas šunininkystės ūkis.
Gyvūnų gynimo organizacijos „Humane Society International“ užsakymu šių metų rudenį sociologinių tyrimų bendrovė „Nielsen Korea“ atliko visuomenės apklausą. Ji atskleidė, kad 86 proc. Pietų Korėjos gyventojų šunieną vartoja retai arba jos visai nevartoja, o 57 proc. pritaria tam, kad būtų įvestas šunienos draudimas. Respondentai įvardijo pagrindines pritarimo draudimui priežastis: žiaurus elgesys su gyvūnais (53 proc.), antisanitarinės gamybos sąlygos (beveik 50 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad ir brandesnio amžiaus žmonės, laikomi didžiausiais šunienos vartojimo tradicijos šalininkais, vis dažniau neigiamai vertina šunieną, jiems vis labiau svarbi šunų gerovė. Paaiškėjo, kad net 73 proc. 50 metų sulaukusių korėjiečių mano, kad svarbi visų šunų gerovė – tiek šunų augintinių, tiek ir laikomų šunų ūkiuose.
Apibendrindama tyrimą „Humane Society International“ taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos faktus.
Nors dauguma žmonių Pietų Korėjoje nevalgo šunienos, tradiciškai, ypač vyresnioji karta, mano, kad per vasaros karščius šunienos sriuba (bosintang) atvėsina kūną ir suteikia ištvermės.
Dauguma maistui auginamų šunų skerdyklose gaišinami elektra, nors kai kada yra kariami.
Šuniena yra uždrausta (įvairiu mastu) Honkonge, Taivane, Filipinuose, Indijoje, Tailande ir Singapūre, Kinijos Šendženo ir Zhuhai miestuose, dalyje Kambodžos, Indonezijos specialiojoje Džakartos apygardoje.
Nepaisant besiplečiančių draudimų, Azijoje dėl mėsos kasmet paskerdžiama maždaug 30 milijonų šunų.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.