Pievos groja ūkių likimo simfoniją

Pieno krizė, pasikeitusi deklaravimo sistema, sumažėjusios išmokos ir pašarų žiemai stoka iš ūkininkų atima paskutines viltis išsilaikyti pieno sektoriuje. Pernai iš 10 ha lauko ūkininkai paruošdavo 120 baltų rulonų šienainio, šiemet – 20. Kai kurie ūkininkai pašarų jau neberuošia, karves – išparduoda. Situacija – liūdna, tad ir pieno gamybos sektoriaus likimas – nenuspėjamas.

Nepalanki vasara

Dar neparengta statistika apie tai, kiek žiemai pašarų ruošia pienines karves laikantys žemdirbiai. Šiemečių pašarų balansą Registrų centras pateiks tik kitų metų pavasarį. Statistikos, kiek konkrečiai pieno ūkių šeimininkai pagamina pašarų, nerenka nei seniūnijos, nei rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai. Todėl „Ūkininko patarėjui“ teko asmeniškai kalbinti ūkininkus apie pirmosios žolės nuėmimo rezultatus, teirautis, ar turės žiemą kuo šerti gyvulius, ar po ganiavos jie neplanuoja atsisveikinti su piendavėmis.

Kalbinti pašnekovai optimizmu netryško. Kupiškio r. ūkininkai sakė, kad ši vasara yra viena nepalankiausių gyvulių pašarams ruošti. Pievose žolės – labai nedaug. Jei kai kuriuose seniūnijose iš hektaro pavyksta susukti 8–10 baltų rulonų šienainio, tai – didelė šventė.

Valdžiai nesistengiant sustabdyti įsibėgėjusio pieno ūkių likvidavimo proceso, ūkininkai galuojasi mėgindami išgyventi šį sunkų laikotarpį. Kupiškio r. ūkininkė Danutė Muraškienė redakcijai atviravo, kad jei ne įsipareigojimai, ji jau šiandien atsisveikintų su karvėmis. „Situacija su pašarais labai liūdna, jų nepakaks, ieškosime, kur įsigyti. Dar nebuvo tokių metų, kad reikėtų šienainį pirkti. Klausinėjame tų, kurie atsisakė karvių, prašome pagalbos. Bet nežinome, kokios bus šienainio pardavimo kainos“, – liūdna gaida pokalbį baigė D. Muraškienė.

Sausra užsitęsė

Telšių r. ūkininkas Tomas Vitkevičius taip pat drąsiai užvertų pieno ūkio duris, bet to padaryti negali dėl įsipareigojimų. „Planuoju pieno ūkį išlaikyti dar dvejus metus. Jei ne įsipareigojimai, tikrai nebedirbčiau, imčiausi kitos veiklos. Pieno ūkių išsilaikymui svarbi kiekviena detalė. Dabar vyrauja sausra, ji buvo ir 2019 m., bet ne tokia. Šiemetė – tragiška. Žiemai pašaro gali neužtekti. Jei palis, jei antrasis žolės derlius bus neblogas, gal kaip nors išsiversime. Pastaruosius penkerius metus neteko pirkti pašarų, todėl nežinau ir jų kainų. Manau, šiemet už ruloną šienainio prašys 25–30 Eur, gal ir daugiau“, – ŪP sakė jaunasis ūkininkas.

Kauno r. ūkininkė Regina Bernatonienė po ganiavos taip pat neplanuoja atsisveikinti su piendavėmis. Ji teigė, kad pirmosios žolės derlius buvo neblogas, nes pavasarį drėgmės pakako, beje, ir žolynai buvo patręšti kompleksinėmis trąšomis. „Pesimistinių nuotaikų yra, nes nupjovėme tai, kas buvo užaugę, o dabar žolė neauga. Per metus žolę pjauname 3–4 kartus. Vienas pjovimas iš keturių dar nieko nereiškia. Viskas priklausys nuo to, kiek tęsis sausra. Jei artimiausiu metu normaliai palytų, būtų gerai – žolė atsigautų. Tačiau jei sausra užsitęs, pritrūksime pašarų“, – pasakojo R. Bernatonienė, teigdama, kad gyvuliai minta ne vien žole.

Ji paminėjo, kad ūkyje labai prastai dygsta įsėlinė žolė, o kukurūzus, jei jie negaus drėgmės, nustelbs piktžolės. „Bėdų bus. Išaugs pašarų savikaina. Neaišku, kokia bus jų kokybė. Juk negalime karvių šerti malkomis. Pašaruose turi būti reikiamų maisto medžiagų: ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių“, – ŪP dėstė Kauno r. ūkininkė.

Apgailėtina padėtis

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė teigė, kad ūkiai, kurie planuoja atsisakyti veiklos, turi sutvarkyti laukus – šienauja įsėtinas pievas. Tačiau žolių derlius – apgailėtinas. „Pernai iš to paties lauko buvome paruošę 120 baltų rulonų šienainio, šiemet – 20, kaimynas praėjusiais metais buvo paruošęs 150–160 rulonų, šiemet – 57. Pavyzdžiui, kai kuriuose Alytaus r. ūkiuose šeimininkai visai neima žolės derliaus, nes žolė – išdegusi“, – apgailėtiną padėtį įvardijo R. Vilimienė.

Ji sakė, kad šiemečių pašarinių žolynų būklė yra prasta ir dėl dar vienos priežasties – pernai kai kurie smulkesni ir vidutiniai pieno ūkiai neįstengė nupirkti brangių trąšų ir netręšė pievų. „Jau praėjusiais metais minėjome, kad visai tai atsilieps šiemet, kad žolės derlius bus mažesnis. Negana to, šiemetis pašaras bus prastesnės kokybės, pirmosios žolės derliaus, kuris yra pats maistingiausias, gauta 4 kartus mažiau. Psichologiškai susitaikyti su tokia situacija yra sunku. Ūkininkus baudžia ne tik vadžia, bet ir gamta“, – apmaudo neslėpė LVPŪA pirmininkė.

Ji pasakojo, kad dirbdama pieno gamybos sektoriuje visada buvo nusiteikusi optimistiškai, tačiau perpratusi sistemą ir žaidimus jos viduje, padiskutavusi su valdžia ir pajutusi jos požiūrį į ūkininką, prarado norą verstis pienininkyste. „Apsisprendžiau ir jau likviduoju pieno ūkį. Mano teisingam poelgiui pritaria ir gamta. Veršingas telyčias jau pardavėme, o dėl produktyvių, kontroliuojamų karvių pardavimo vedame derybas su lenkais. Lenkijos ūkininkai sakė, kad jų valdžia neriasi iš kailio, moka kompensacijas, kad tik jie kuo daugiau produktyvių karvių nusipirktų. Lenkijos valdžia stengiasi, nori kuo labiau padėti savo ūkininkams, o mūsų – kad ūkininkai gautų kuo mažiau išmokų“, – nusivylimo neslėpė moteris, atsisakydama prognozuoti, kiek ūkių po ganiavos atsikratys piendavių.

Mažėja ir gyvulių, ir bandų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 67, 2023 m. birželio 15 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.