Pigo beveik visi energijos ištekliai, nežymiai pabrango tik biokuras

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo 7,8 proc. – kainų vidurkis gruodžio 1–5 d. sudarė 28,3 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 30,6 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos mažėjo tikintis taikos Ukrainoje, išliekant rekordiniam SGD eksportui iš JAV, mažesnei SGD paklausai Azijoje bei Europoje, prognozuojant šiltesnius nei įprasta orus.

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 47,8 Eur/MWh, 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 41,1 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 25–28 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 53,5 proc., prieš savaitę jos užpildymas siekė apie 55,3 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 73,6 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 72,5 proc. (praėjusią savaitę buvo 75,8 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 82 procento.

Per savaitę, gruodžio 1–5 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 542,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 417,2 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 10,2 GWh (ankstesnę savaitę – 0 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,2 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,8 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gruodžio 1–5 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 20,1 proc., suvartota 271,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 339,7 GWh).

Skelbiama, kad Vengrija ketina teisiškai ginčyti ES planą nuo 2027 m. rudens uždrausti rusiškų dujų importą vamzdynais. Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó sakė, kad Vengrija, kuri vis dar importuoja rusiškas dujas per „Turkstream“ dujotiekį, be šio tiekimo šalis fiziškai negali apsirūpinti energija. Ministras perspėjo, kad draudimas patrigubintų energijos kainas gyventojams ir sukurtų monopolinę padėtį kitiems tiekėjams. Vengrija, galbūt kartu su Slovakija, planuoja „nedelsiant“ kreiptis į teismą, kai tik reglamentas bus priimtas.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę buvo 63,1 USD/bbl – tokia pati kaip ir ankstesnę savaitę. Brent naftos kainos galėjo mažėti tikinti taikos Ukrainoje, tačiau smukimą stabdė nuogąstavimai dėl galimos JAV karinės intervencijos Venesueloje. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 72,2 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 75,9 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės, o vėliau tokios pačios, kaip buvo manoma prieš savaitę.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,5–0,9 proc., Estijoje kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,4–1,4 proc., Estijoje kaina nepakito.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,151 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,1 proc., o dyzelino – 1,2 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. – nuo 142,5 Eur/MWh iki 135,1 Eur/MWh. Prie šio pokyčio labiausiai prisidėjo mažėjęs elektros vartojimas, o nors savaitės pradžioje kainos buvo aukštesnės, savaitės pabaigoje dėl išaugusios vėjo generacijos ir mažesnės paklausos jos reikšmingai krito, taip sumažindamos ir bendrą savaitės kainos vidurkį.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 107,5 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 131,3 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 65–98 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 19–60 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Gruodžio 1–7 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 5 proc. – nuo 142,5 Eur/MWh iki 135,1 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 8 proc. – nuo 122,4 Eur/MWh iki 112,8 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 17 proc. – nuo 97,4 Eur/MWh iki 80,9 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos mažėjo 10 proc. – nuo 123,6 Eur/MWh iki 111 Eur/MWh, Lenkijoje mažėjo 4 proc. – nuo 154,6 Eur/MWh iki 148,7 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos didėjo 34 proc. – nuo 40,7 Eur/MWh iki 54,7 Eur/MWh.  

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje gruodžio 1–7 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 5,2 proc. – iki 271,1 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 130,7 GWh, arba 3,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 48 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 71,4 GWh, arba 13,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 62,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 88,7 GWh, arba 24,3 proc. daugiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 1,4 GWh elektros – tai 42,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 2,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 58,5 proc. daugiau elektros energijos – 2,2 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 25,7 GWh elektros energijos – tai 32,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 38,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 27,2 GWh elektros energijos, arba 5,7 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18,8 GWh – tai 4,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,0 GWh, ir 5,0 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,9 GWh.

Europos Sąjunga per ateinantį dešimtmetį turės beveik padvigubinti savo elektros tinklų jungiamuosius pajėgumus – nuo prognozuojamų 167 GW 2030 m. iki 318 GW 2040 m., teigiama energetikos analizės centro „Ember“ ataskaitoje. Prognozuojama, kad net 80 proc. ES elektros sistemų neįgyvendins 2030 m. tikslų, o didžiausi trūkumai pastebimi Šiaurės ir Rytų Europoje. Analitikai pabrėžia, kad tinklų plėtra yra ne techninis, o politinis prioritetas, būtinas energetiniam saugumui ir apsaugai nuo elektros tiekimo sutrikimų. Nurodoma, kad kiekvienas investuotas euras sutaupytų daugiau nei du eurus gamybos kaštų. Tačiau pagrindinė kliūtis – 30 mlrd. eurų viešojo finansavimo trūkumas.

Nors prognozuojama, kad dirbtinio intelekto (DI) plėtra sukels milžinišką elektros energijos paklausos augimą, skelbiama, kad energetikos prekybininkai ateities sandorių rinkose rodo skepticizmą, nes, jų manymu, prognozės išpūstos. Tai matyti iš ateities sandorių kainų: nepaisant kalbų apie artėjantį elektros trūkumą dėl duomenų centrų statybų, ilgalaikės elektros kainos beveik nedidėja. Manoma, kad taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, daugybė biurokratinių kliūčių – leidimai, žemės paskirties keitimas, tiekimo grandinių problemos – reiškia, kad dauguma paskelbtų duomenų centrų projektų niekada nebus įgyvendinti. Antra, politikai gali imtis priemonių, kad elektros kainos nedidėtų. Trečia, patys duomenų centrai tampa efektyvesni arba statosi nuosavus energijos gamybos šaltinius, kurie neatsispindi viešoje rinkoje, ir tampa savotiškomis „energijos salomis“..

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 23,57 Eur/MWh, ji pakilo 1,3 proc., lyginant su ankstesne savaite (22,27 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,45 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 22,06 Eur/MWh.

LEA informacija