Piliečių sąmoningumas apsirūpinant maistu

Trys paros – pirmasis slenkstis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) administruojamoje Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72 nurodoma, kad kiekvienas gyventojas turėtų būti pasirengęs mažiausiai tris paras savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Ekstremaliosios situacijos metu gali sutrikti elektros, vandens, transporto ar prekybos sistemų veikla, todėl kurį laiką galimybės nusipirkti maisto gali būti labai ribotos. PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad visuomenės apklausas nuolat atlieka Vidaus reikalų ministerija (VRM), o vienas iš klausimų yra būtent apie visuomenės sąmoningumą apsirūpinant maistu.

„Sąmoningumas tikrai didėja, ir tai mus džiugina, nes žmonės daugiau žino, lankosi LT72 svetainėje, ten randa ir įsidėmi jiems reikalingą informaciją. Be to, kiekvienos savivaldybės administracija ir mūsų teritoriniai padaliniai šią informaciją viešina įvairiuose renginiuose, organizuoja akcijas, kalba su gyventojais ir pateikia jiems aktualią informaciją. Šiuo metu yra nustatyta, kad žmonės turi būti pasiruošę 72 val. ir turėti išvykimo krepšį. Tokia įstatymo norma įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.“, – aiškino E. Tamašauskas.

Pasidomėjus, ar tas sąmoningumas auga ir dėl prasidėjusio bei tebevykstančio karo Ukrainoje, Civilinės saugos valdybos viršininkas atsakė: „Apie tai mes kalbame jau ne pirmus metus. Visuomenės informuotumas didėja, sąmoningumas taip pat auga, ir tai mus džiugina kaip niekada.“

Pasak jo, vis dėlto dar ne visi suvokia, kad nepakanka nusipirkti kelias pakuotes kruopų ir konservų. Atsargos turi būti nuolat naudojamos ir atnaujinamos. Tai iš pirmo žvilgsnio smulkmenos, tačiau būtent jos parodo, kuo skiriasi tikras pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms nuo spintelėje metų metus gulinčios „atsarginės“ konservų dėžutės.

Beje, kovą VRM paskelbtais reprezentatyvios apklausos duomenimis, 54 proc. respondentų teigė žinantys, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Tuometis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius irgi akcentavo augantį visuomenės sąmoningumą.

Ar nepritrūks maisto?

Iš tiesų šiuolaikinis vartotojas yra įpratęs maisto produktų nusipirkti bet kuriuo metu. Parduotuvės dirba septynias dienas per savaitę, prekybos centrai pasiekiami net nedideliuose miesteliuose, o maistą galima užsisakyti internetu. Dėl to namų ūkiai nebemato didelės prasmės kaupti atsargų.

Tik vyresnioji karta dar prisimena visai kitokį gyvenimo būdą. Rūsyje būdavo bulvių, morkų ir burokėlių, lentynose – uogienių, raugintų ir marinuotų daržovių, sandėliuke – miltų, kruopų, cukraus. Kaimo žmogus dažnai pats augindavo bent dalį šeimai reikalingo maisto. Dabar net ir kaime situacija pasikeitusi. Ne kiekvienoje sodyboje laikomos vištos, ne prie kiekvieno namo auginamos bulvės ar daržovės. Mažėjant smulkiųjų ūkių ir senstant kaimo gyventojams, dalis šeimų tampa beveik tiek pat priklausomos nuo prekybos tinklų kaip ir miestiečiai. Todėl piliečių sąmoningumas apsirūpinant maistu yra gerokai platesnė tema nei civilinės saugos krepšys.

Galima paraginti žmogų namuose laikyti maisto atsargų keletui parų. Tačiau kas atsitiktų, jei krizė truktų ne tris dienas, o kelias savaites ar mėnesius? Tada svarbiausia taptų ne tai, kiek konservų gyventojai turi spintelėse, o ar valstybė turi priemonių, kad žmonės karo ar kitokios krizės atveju būtų aprūpinti maisto produktais.

Ir turbūt naujausia žinia – rugsėjo 7-ąją Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė viešuosius pirkimus maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų įsigijimui. Visi suinteresuoti asmenys kviečiami aktyviai dalyvauti vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, siūlymų dėl maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų bus laukiama iki spalio 12 d.

Mokykimės iš Ukrainos pavyzdžių

Politikų teigimu, ūkininkų turgeliai, tiesioginis pardavimas iš ūkių, vietos perdirbėjai, regioninės skerdyklos, pieninės, malūnai ar daržovių augintojai taikos metu kartais vertinami tik kaip viena iš prekybos centrų alternatyvų. Krizės metu toks išskaidytas vietinis tinklas gali tapti svarbia valstybės atsparumo dalimi. Vienas pagrindinių ūkininkų turgelių steigimo Lietuvoje iniciatorių, valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos Žemės ūkio komiteto (ŽŪK) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ŪP teigė: „Mes visą laiką sakėme ir ypač akcentavome, kad apsirūpinimas maistu yra nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos pavyzdys tai parodė. Vieni pirmųjų taikinių ten buvo prekybos ir maisto sandėliai. Pasižiūrėkime, kas vyksta – objektai nušluojami nuo žemės paviršiaus, sutrikdomos tradicinės maisto tiekimo grandinės. Ir tokiu atveju tik platus smulkiųjų, vidutinių ir kitų ūkių tinklas gali garantuoti, kad maisto tiekimas vartotojams visiškai nenutrūks.“

Anot ŽŪK pirmininko, neužtenka vieno ūkininko ar dviejų. Reikia viso tinklo. Kitas dalykas – perdirbimas, logistika, produkcijos pateikimas vartotojui ir visa kita. Jeigu subombarduos prekybos centrą, žmogus visada turėtų turėti galimybę atvažiuoti tiesiai pas ūkininką. Jeigu kalbame apie tai, kad nebeveikia fabrikas ar perdirbimo įmonė, žmogus vėlgi turėtų turėti galimybę atvažiuoti tiesiai pas ūkininką. Jeigu kalbame apie didelius šaldytuvus, dingus elektrai jie nebeveikia ir kyla grėsmė visai ten esančiai produkcijai.

„Todėl mes dabar labai agituojame, kad į šiuos dalykus reikia pasižiūrėti rimtai. Ūkiams reikia įsivertinti, kiek jiems reikalingi generatoriai, energijos kaupikliai, saulės elektrinės ir kitos sistemos, kad jie galėtų užsitikrinti energiją tada, kai jos nebus tinkle. Bet jeigu kalbame apie tikrą krizę, apie karo atvejį, visi dabar matome, kas būtent šiomis dienomis vyksta Ukrainoje. Kaip ten nukenčia parduotuvės, sandėliai, energetikos ir kiti infrastruktūros objektai. Tai mums yra labai aiškus signalas. Ir būtinai reikia pasakyti dar vieną dalyką – pačios didžiosios fermos irgi gali būti vieni pirmųjų taikinių. Jeigu prisiminsime pačią konflikto, pačią karo pradžią Ukrainoje, matysime, kad buvo taikomasi ir į didžiausias gyvulininkystės fermas. Todėl kuo daugiau ūkininkų laiko gyvulių, kuo daugiau yra ūkių skirtingose Lietuvos regionuose, tuo mes esame atsparesni ir galime užsitikrinti tvaresnį ir sunkiau pažeidžiamą maisto gamybos tinklą“, – įsitikinęs M. Maciulevičius.

Jo teigimu, kuo didesnis bendras ūkių skaičius ir kuo įvairesnių dydžių ūkių bus, tuo Lietuva bus atsparesnė. Būtent tai ir būtų vienas iš garantų, jog krizės atveju sugebėsime apsirūpinti maistu.

„Rugpjūčio audra labai akivaizdžiai parodė, kad apie tokius dalykus neužtenka vien kalbėti. Reikia darbų, reikia investicijų ir reikia susidėlioti prioritetus. Turime pasižiūrėti į savo kasdienę situaciją ir galvoti ne tik apie tai, ką turi padaryti valstybė ar institucijos. Pamatėme, kad gali pritrūkti degalų arba išvis neturime generatoriaus. Pamatėme, kad turime saulės elektrines, bet dingus elektrai tinkle iš jų naudos gali ir nebūti. Pamatėme, ką reiškia, kai reikia bėgioti ir ieškoti generatoriaus, kad galėtume paleisti melžimo įrangą, atšaldyti pieną ar gyvuliams pripumpuoti vandens. Audra mums labai akivaizdžiai pasufleravo, kur esame pažeidžiami. Todėl turime rimtai pasižiūrėti į savo energetinį atsparumą“, – teigė M. Maciulevičius.

Reikia turėti grynųjų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius kalbėjo apie gyventojų sąmoningumą ir valstybės pareigą. „Yra programa LT72, kuri orientuoja kiekvieną pilietį būti pasirengusiam krizės atvejui, apsirūpinti viskuo, ko reikia išgyvenimui bent pirmosiomis dienomis. Valstybėje yra sukauptos maisto atsargos, yra saugomas ir grūdų, ir konservų, ir mėsos, ir kitų negendančių maisto produktų rezervas. Tai orientuota į tai, kad po tų pirmųjų trijų dienų per savivaldybių administracija jau gali būti pradėtas organizuoti maisto dalijimas, pasitelkiamas „Maisto bankas“ ir pan.“, – teigė R. Sinkevičius.

Jis taip pat tikino, kad žmonės turi turėti ir kažkiek grynųjų pinigų, nes niekas ir niekada nežino, kokia situacija gali susiklostyti. Be to, logiška turėti bent kažkiek pasitaupius, pasidėjus „juodai dienai“, kad būtų galima išgyventi kokius tris mėnesius.

„Kiekvienas žmogus, ypač ūkiškai besitvarkantis, vis tiek turi kokį sandėliuką, kažkokių maisto atsargų, turi šaldytuvą, šaldiklį ar dar kažką. Trumpą laiką išgyventi turbūt nebūtų didelių problemų. O jeigu ilgesnį laiką – mėnesį, du, tris, tai, be abejo, tokiu atveju jau turi būti organizuotas žmonių aprūpinimas maistu. Gal iki 90 d. turėtų pakakti būtinųjų maisto produktų, kurie yra sukaupti kaip valstybės rezervas“, – svarstė NSGK pirmininkas.

ŪP pašnekovo nuomone, per tą laiką jau reikės galvoti, kaip ir iš kur valstybė galėtų produktų gauti – iš ūkininkų, iš gamintojų, kaip juos atsivežti, kaip organizuoti prekybą ir visą aprūpinimą. Tai čia jau būtų krizės valdymo institucijų darbas – kaip visa tai suorganizuoti, kad krizės atveju žmonės neliktų be būtiniausių maisto produktų.

Redakcijos nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja