Pinigais lietuvaičio į darbą neprisišauksi

Oficialios statistikos duomenimis, II šių metų ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 108,5 tūkst. bedarbių, o laisvų darbo vietų registruota 24,8 tūkst. Pasiūla keturis kartus viršija darbo jėgos paklausą, bet darbuotojų vis tiek trūksta visose sferose. Ne išimtis – ir žemės ūkis. Valdžia neleidžia ūkininkams įdarbinti užsieniečių, teigdama, kad ir savų bedarbių yra užtektinai. Mūsų šalies bedarbiams sudarytos šiltnamio sąlygos, švaistant jiems pašalpų milijonus iš biudžeto. Jiems neapsimoka dirbti. Ir taip – pasaka be galo...

Užsieniečių įdarbinimui – biurokratinės kliūtys

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) dar metų pradžioje Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parašė raštą dėl užsienio valstybių piliečių įdarbinimo žemės ūkyje.

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis šiame rašte teigė, kad, Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų, kaimo vietovėse šis reiškinys yra žymiai opesnis. Sumažėjus gyventojų skaičiui, ūkininkai negali rasti darbuotojų. Neturėdami darbininkų, šios verslo srities atstovai patiria sunkumų siekdami užtikrinti savo ūkių veiklos tęstinumą. J. Vilionis lygino, kad pramonės ir paslaugų sektoriams jau keletą metų suteikta galimybė supaprastintomis sąlygomis įdarbinti užsienio valstybių piliečius. Tačiau žemės ūkio sektorius tokia galimybe pasinaudoti vis dar negali.

„Lietuvos ūkiai susiduria su sunkumais negalėdami rasti veterinarijos gydytojų, melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų. Atsiradus galimybei šių profesijų atstovus įtraukti į supaprastintomis sąlygomis įdarbinamų užsienio valstybių piliečių tvarką, tai tikrai palengvintų pieno ūkių kasdienybę ir prisidėtų prie ūkių veiklos tęstinumo užtikrinimo, bei, atitinkamai, prie Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumo didinimo“, – rašė LŽŪT pirmininkas.

Nustato nesąmoningus kriterijus?

ŽŪM kancleris Valdas Alek­navičius savo atsakyme Tarybai paaiškino, kad ministerija organizavo pasitarimus su Užimtumo tarnybos ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistais bei socialiniais part­neriais. Buvo aptartas profesijų, kurių darbuotojų trūksta LR, poreikis. ŽŪM, gavusi pasiūlymus iš socialinių partnerių dėl trūkstamų žemės ūkio sektoriuje profesijų, raštu kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl jų įvertinimo.

Užimtumo tarnybai pateiktame rašte buvo siūloma žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorius papildyti dvylikos rūšių profesijomis.

Deja, Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi pateiktą raštą, informavo, kad nurodytos profesijos neatitiko nustatytų kriterijų, kuriais remiantis profesijos įtraukiamos į nurodytą sąrašą.

Užimtumo tarnyba paaiškino, kokius kriterijus turėjo atitikti kiekviena iš išvardintų profesijų. Pirmiausia, registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus turi viršyti darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus. Profesija įsidarbinimo galimybių barometre privalo būti priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei. Trečia, kai registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau kaip 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis.

Užimtumo tarnyba atsakyme rašė, kad rugsėjo mėnesį ji planuoja rengti šalyje trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams, todėl dar kartą teikiant siūlymą įtraukti kai kurias profesijas į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta LR, sąrašą reikalingas pagrindimas ir konkretūs faktai apie išaugusį tam tikrų profesijų poreikį 2022 metais. Užimtumo tarnyba kreipėsi ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją prašydama konkrečiai nurodyti profesijų trūkumą pagal vietą, kuriuose regionuose yra trūkumas arba padidėjęs poreikis, priežastis, dėl ko jų trūksta. „Jeigu ieškojote specialisto, skelbėte apie laisvas darbo vietas, bet neradote, parašykite, kiek laiko neradote, įvardykite konkrečius skaičius ir t. t.“, – prašė Užimtumo tarnyba, nurodydama, kad sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti tikslinamas tik vieną kartą per metus.

Susirašinėjimui galo nematyti

Po kelių mėnesių ir ŽŪM papildomai kreipėsi dar į Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, Lietuvos ūkininkų sąjungą ir į tą pačią LŽŪT, prašydama nurodyti profesijų trūkumą žemės ūkio sektoriuje, priežastis, dėl ko jų trūksta, pagrindimą ir konkrečius faktus, nes tai reikalinga Profesijų, kurių darbuotojų trūksta LR, sąrašui 2022 metais papildyti. Priekaištauta, jog nebuvo gauta „konkrečios informacijos apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir laisvų darbo vietų registravimą (dalį informacijos apie trūkstamus darbuotojus pateikė tik Prienų r. ir Biržų r. savivaldybės)“.

Užimtumo tarnyba, įvertinusi minėtų institucijų pateiktą motyvuotą bei pagrįstą informaciją, priimtų sprendimą dėl profesijos įtraukimo į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, jeigu profesija atitinka Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus.

Rugsėjo 28-ąją LŽŪT pirmininkas J. Vilionis nusiuntė ŽŪM atsakymą, paaiškindamas, kad atitinkamų profesijų žemės ūkio specialistų stygius juntamas regionuose, kur užsiimama tam tikromis žemės ūkio veiklomis. Dėl sparčiai mažėjančio gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse šis reiškinys įgyja pagreitį. Kaimo gyventojų populiacija sparčiai sensta. Ūkininkų bendruomenė taip pat sensta – daugiau nei trečdalis ūkininkų šiuo metu yra pensinio amžiaus, jiems prie ūkio darbų reikalinga samdoma pagalba. Neturėdami darbininkų, ūkininkai patiria sunkumų siekdami užtikrinti savo ūkių veiklos tęstinumą.

„Lietuvos ūkiai susiduria su ypatingais sunkumais ieškodami veterinarijos gydytojų, melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų. Pavyzdžiui, gyvulininkystės specialistų, melžėjų ryškus stygius juntamas Biržų, Kupiškio, Šilutės ir kt. regionuose, kur aktyviai vystoma gyvulininkystė. Nepaisant to, kad Užimtumo tarnybos duomenų bazėje, pavyzdžiui, Biržų r. skelbiama informacija apie 11 darbo ieškančių žemės ūkio specialistų, ūkininkams rasti iš tikrųjų darbo ieškančių specialistų nepavyksta. Tokiu būdu Užimtumo tarnybos duomenų bazė neatspindi realios situacijos dėl faktiškai darbo ieškančių specialistų“, – aiškino J. Vilionis. Remiantis VDU Lietuvos regioninių tyrimų instituto atlikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų bei kitų darbuotojų perspektyvinio poreikio ir jo kokybiško tenkinimo sąveikaujant aukštojo mokslo ir profesinio rengimo institucijoms galutine ataskaita, konkrečių profesijų žemės ūkio specialistų poreikis nuolat auga ir turi tendenciją augti toliau. Tačiau konkrečios statistikos apie rajonuose trūkstamų konkrečių specialybių skaičius LŽŪT neturi. Ir iš kur jai juos turėti?

88 bedarbiai, vengiantys darbo!

Užtat tokią „konkrečią statistiką“, tik ne apie trūkstamus darbuotojus, o apie darbo ieškančiuosius, „Ūkininko patarėjui“ pateikė Rusnėje (Šilutės r.) pienininkystės ūkį plėtojanti Snieguolė Radvinskienė.

„Lietuvoje darbo jėgos yra pakankamai, tūkstančiai registruoti Užimtumo tarnyboje. Bet norinčiųjų dirbti žemės ūkyje nėra. Man reikėjo darbuotojo, nuėjau į Užimtumo tarnybą. Davė darbo ieškančiųjų 88 asmenų nuo 30 iki 60 metų amžiaus sąrašą. Perskambinau visiems ir siūliau darbą. Kai tik išgirdo, jog darbas pas ūkininką, – ne, ir viskas. Tai reiškia, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravę tie žmonės, kurie turi iš ko gyventi, bet dirbti nenori. Jeigu neturėtų iš ko gyventi, eitų dirbti. Ūkininkai moka gana dideles algas. Siūliau tūkstančio eurų atlyginimą, bet norinčiųjų dirbti neatsirado. Tai kiek daugiau begalėčiau mokėti, jei už pieną tegaunu centus, ir už mėsą ne ką daugiau?“ – pasakojo ūkininkė.

S. Radvinskienė laiko 70 melžiamų karvių ir apie 250 penimų galvijų. Technika šiuolaikinė, moderni, pastatai geri, darbo sąlygos puikios. Pasak ūkininkės, „už butelį“ pas ją nereikėtų dirbti, gautų gerą atlyginimą ir visas socialines garantijas. Bet tokių neatsiranda, priversti dirbti patys šeimos nariai.

Ji siūlė pirmiausia panaikinti Užimtumo tarnybą, kadangi ji neatlieka savo funkcijos. Pasak Snieguolės, bedarbis ten turėtų būti registruotas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Praėjus tam laikotarpiui, reikėtų nutraukti visokių pašalpų ir kompensacijų mokėjimą.

„Aš nieko prieš, kad dirbtų užsieniečiai. Bet juos reikės kažkur apgyvendinti, suteikti visas socialines garantijas. O kam to reikia, kai pas mus, Lietuvoje, yra pakankamai darbingo amžiaus žmonių. Jiems nereikėtų mokėti pašalpų. Privalomąjį sveikatos draudimą už juos sumoka valstybė, o iš tikrųjų tai padarome mes visi, mokesčių mokėtojai. Tokie bedarbiai eina kažkur, užsidirba, nevalgę tikrai nesėdi. Jie registruojasi Užimtumo tarnyboje, o dirbti važinėja į užsienį. Parvažiuoja trumpam, užsiregistruoja čia ir vėl išvyksta. Pirmiausia reikia griežtos kontrolės, tada dirbančiųjų tikrai bus. Tai paties darbingiausio amžiaus žmonės – nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų“, – neslėpė pykčio S. Radvinskienė.

Kartą ji pasiūlė kieme sėdinčiai moteriai, šalia kurios lakstė trys paaugliai vaikai, ateiti fermą išvalyti, pasakė, kad pagal čekį galinti mokėti po 50 eurų per dieną. Išgirdo atsakymą: „Ne, ne, nenoriu...“ Snieguolė įsitikinusi, kad pirmiausia reikia susitvarkyti savo šalyje, o tada jau ir užsieniečių nebereikės. O dabar lietuvaičiai, pasak Snieguolės, užsienyje peša vištas ar kažkam užpakalius plauna, o pinigų dar ir Lietuvoje gauna.

Valstybė švaisto milijonus

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) narė, Bir-žų r. žemdirbių asociacijos pirmininkė Vaidutė Stankevičienė ŪP teigė, kad į ją kreipėsi jau daug ūkininkų, kurie norėtų įdarbinti užsieniečius savo ūkiuose. Geriau būtų rusakalbiai, nes daugiausia darbuotojų trūksta vyresnio amžiaus ūkininkams, kurie angliškai nesusikalbėtų.

„Tie žmonės, kurie nori dirbti, ir be Užimtumo tarnybos randa darbą ir įsidarbina. O Užimtumo tarnyba laiko oficialius bedarbius, kurie ten užsiregistravę jau 30 metų. Jie tiesiog nenori dirbti, prašo darbdavių, kad jiems parašytų, kad yra netinkami tokiam darbui“, – tokiu Užimtumo tarnybos elgesiu piktinosi V. Stankevičienė.

LPGA direktorius Eimantas Bičius sakė, kad ne tik žemės ūkyje yra ši problema (ŪP apie ją rašėme prieš keletą metų, bet per tą laiką niekas nepasikeitė – aut. pastaba), bet ir verslo bei paslaugų sferoje.

„Mūsų bedarbiai gauna pašalpas, dar ir vaiko išmokas, kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, dirba padienius darbus, nemokėdami jokių mokesčių, padeda pensininkams ir susirenka neblogą pinigų sumą, kartais, kaip žmonės kalba, ir tūkstantį eurų per mėnesį. O atvažiavę iš svetur, pvz., keletas uzbekų, dabar dirbančių pas ūkininkus, irgi gauna tą patį tūkstantį. Šiuo metu niekas net nesiruošia žemės ūkyje dirbantiesiems mokėti minimalaus atlyginimo. Uzbekui ar kazachui tūkstantis yra labai geri pinigai, todėl jie stengiasi ir dirba. Ūkininkai nori tokių žmonių, kurie dirbtų, o ne trintųsi už minimalią algą ir nesukurtų jokios pridėtinės vertės“, – kalbėjo E. Bičius.

Jo nuomone, Užimtumo tarnyba vienąkart turėtų anonimiškai ar dar kaip nors patikrinti, apklausti bedarbius, ar jie nedirba nelegaliai, ar išvis nori dirbti. E. Bičius stebėjosi, kad kai kurie žemdirbiškas profesijas turintys bedarbiai Užimtumo tarnybos duomenų bazėje yra įrašyti aštuonerius ir dar daugiau metų. „Arba su tokia duomenų baze kažkas negerai, ar su pačia Užimtumo tarnyba. Tada ji juridiškai įrodinėja, kad bedarbių yra labai daug, o laisvų darbo vietų mažiau. Ir mūsų LPGA prezidentas J. Vilionis bando pasitelkdamas visokias įdarbinimo įmonėles dėka į savo ūkį prisikviesti užsieniečių darbininkų, nes lietuviai nebenori dirbti“, – teigė LPGA direktorius.

Anot E. Bičiaus, mūsų sistema visiškai neskatina susirasti legalų darbą. Kaltinti vien tik laisvą darbo jėgos judėjimą Europos Sąjungoje nereikėtų, o Užimtumo tarnyba galėtų griežčiau paklausti, ar bedarbis tikrai nori darbo. Kaip anksčiau vaistines tikrindavo kažkoks anoniminis pirkėjas, taip bedarbius galėtų tikrinti anoniminis asmuo. „Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra taip kruopščiai tikrina ūkininkus, o Užimtumo tarnyba nė piršto nepajudina, kad nebūtų be reikalo švaistomi šalies biudžeto milijonai nesukuriant jokios pridėtinės vertės?“ – stebėjosi LPGA direktorius.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

2021-10-05

Jonas Vilionis; Eimantas Bičius; užsieniečių įdarbinimas