„Ūkininkai iš to negauna jokios naudos“, – portalui Farmer.pl sakė Palenkės žemės ūkio rūmų atstovas Jarosławas Rogowskis. – „Projektai yra, pinigai yra, bet kur rezultatai ūkyje?“
Lenkijos parlamento Bioekonomikos ir inovacijų žemės ūkyje pakomitečio posėdyje ministerijų atstovai aptarė beveik 100 mlrd. eurų biudžetą programai „Europos horizontas“, 9 mlrd. eurų, skirtų „Maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio ir aplinkos“ klasteriui, o taip pat 516 mln. eurų, kurie jau skirti Lenkijos paramos gavėjams. Skaičiai įspūdingi, tačiau susitikimo dalyviams, panašu, nepavyko apčiuopti realios naudos žemės ūkiui.
Vienas ryškiausių pateiktų pavyzdžių buvo vandens sulaikymo dirvožemyje tema. Kaip žinia, sausros ir klimato kaitos kontekste vykdomi moksliniai dirvožemio sveikatos, humuso ir organinių medžiagų tvarkymo tyrimų projektai. Tačiau ūkininkai atkreipia dėmesį, kad paprasčiausia ir pagrindinė priemonė vandens sulaikymui pagerinti yra kalkinimas.
„Jei projektas susijęs su vandens išlaikymu dirvožemyje, jis turėtų virsti konkrečiomis priemonėmis, pavyzdžiui, subsidijomis kalkinimui“, – teigė minėtas J. Rogowskis. – „Prieš kelerius metus tokia programa buvo, ji vyko metus, o paskui baigėsi. O tada atėjo ruduo, ir daugelis ūkininkų nebegalėjo sau leisti įsigyti kalkių.“
Tačiau pinigai tratinami dirvožemio tyrimams, ataskaitų rašymui ir tyrimų pristatymams, o ūkininkai nepastebi, kad visos šios audringos veiklos rezultatai būtų įgyvendinti konkrečiuose ūkiuose.
Kaip pažymi farmer.pl, minėtos diskusijos parlamente metu taip pat iškilo gamybos pelningumo tema. Krintant grūdų, pieno ir kiaulių kainoms, ūkininkai klausia, ar inovacijos iš tikrųjų didina jų pelningumą?
Žemės ūkio ministerijos požiūriu, atsakymas yra „taip“, nes inovacijos didina efektyvumą, kokybę, atsparumą krizėms ir mažina aplinkos spaudimą. Tačiau praktiškai naujo sprendimo įdiegimas yra susijęs su rizika, papildomomis išlaidomis ir dažnai ilgais bandymais.
Kaip pastebėjo Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto atstovas, „tango šokti reikia dviejų“ – mokslas gali sukurti sprendimą, tačiau ūkininkas turi būti pasirengęs jį įgyvendinti, dažnai be greito efekto garantijos.
Diskusijoje taip pat iškeltas poreikis mažiau kalbėti apie projektų skaičių ir daugiau apie jų praktinius rezultatus.
Buvo pasiūlyta į kitą susitikimą pakviesti didžiausius „Europos horizontas“ ir kitų programų paramos gavėjus, kad jie pristatytų konkrečius įgyvendinimo pavyzdžius – ne tik pastatus ir laboratorijas, bet ir ūkiuose veikiančius sprendimus. Žemės ūkio ministerija paskelbė, jog naujoje perspektyvoje pagal priemonę „Bendradarbiavimas“ jau gautos 555 paraiškos parengiamajai paramai gauti.
Tačiau tai nekeičia esminio klausimo, kuris buvo užduotas Seime: ar inovacijos baigiasi ataskaita, ar prasideda ūkyje?
Visos diskusijos fone išryškėjo dar viena tema: žinių perdavimas. Net ir geriausi tyrimai bus neveiksmingi, jei jie nebus efektyviai skleidžiami. Ūkininkai akcentavo, kad jie dažnai nežino apie galimus sprendimus arba neturi finansinių priemonių jiems įgyvendinti.
Susitikimo išvada paprasta, nors ir nemaloni: augant biudžetams ir ambicingoms strategijoms, didžiausias iššūkis išlieka perėjimas nuo projekto lygmens į ūkio lygmenį. Ir būtent ten, kaip akcentavo dalyviai, turėtų būti matomas tikrasis inovacijų poveikis.
Oficialiai skelbiama, jog programa „Europos horizontas“ yra svarbiausia ES mokslinių tyrimų ir vystymosi iniciatyva. Ja esą skatinama ES mokslinė ir technologinė kompetencija, stiprinamas konkurencingumas ir kuriamos darbo vietos.
Šiuo metu (2021–2027 m.) vykdoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) programa. Ja tęsiama ankstesnė ES programa „Horizontas 2020“, kurios lėšomis buvo finansuota beveik 35 000 projektų, o juose dalyvavo 40 000 organizacijų iš visos ES.
Trijų ramsčių programos biudžetas – 95,5 mlrd. eurų, į kurį įtraukti 5,4 mlrd. eurų priemonės „Next Generation EU“ lėšų, papildomas nacionalinis ir regioninis finansavimas MTI srityje.
Programos „Europos horizontas“ tinklapyje skelbiama ir išsami statistika apie Lietuvos jau įsisavintas lėšas.
Jeigu tikėtume šiais duomenimis, 661 programos dalyviui suteikti 499 grantai bendrai beveik 191 mln. eurų sumai. Iš jų daugiausia dotacijų gavo Vilniaus universitetas – net 71 (22 374 621 eurų), kiek atsiliko Kauno Technologijos universitetas – gautos 53 dotacijos 17 335 557 eurų sumai, trečia liko Lietuvos mokslo taryba (44 dotacijos 11 906 614 eurų).
Tačiau iš minėto „Maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio ir aplinkos“ klasterio Lietuvos inovatoriai kol kas įsisavino 4,06 mln. eurų.
Nors įvairių ataskaitų bei panegirikos internete šios programos adresu gausu, tačiau taip ir nepavyko aptikti nė vieno atvejo, kada kokios nors ES apmokėtos inovacijos realiai pasiekė Lietuvos žemė ūkį.
Pavyzdžiui, šios programos lėšomis finansuojamas projektas „Pupinių augalų selekcija tvarumo didinimui Europoje“ (BELIS), kuriame dalyvavo ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai. Jie džiaugiasi savo patirtimi, bet kaip visa ta patirtis bus panaudota konkrečiuose ūkiuose – lieka neaišku.
Antai patys projekto dalyviai teigia: „Ūkininkai dažnai pabrėžia, kad supirkimo ir perdirbimo grandinė dar nėra iki galo išvystyta, o tai kelia riziką dėl realizacijos. Be to, pupinių derliaus stabilumas labai priklauso nuo oro sąlygų, todėl ūkininkai, ypač didesni, linkę atsargiai plėsti plotus, kol neturės aiškių rinkos garantijų. Susidomėjimas pupinių augalų auginimu Lietuvos ūkiuose auga, o klimato kaita ir rinkos poreikiai šį procesą tik skatina. Tačiau plėtra vyksta palaipsniui – per bandomuosius plotus, naujų veislių išbandymą ir pamažu augantį pasitikėjimą, jog užauginta produkcija turės stabilų pirkėją...“.
Parengė Ričardas Čekutis