Seimo Audito komitetas (AK), siekdamas gauti atsakymus, kas yra atsakingas už CPVA ir IA klaidas ir kaip bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšų praradimas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“.
VK išvadoje konstatuojama, kad, įvertinus ES pinigais finansuotų 32 projektų išlaidas, buvo nustatyta, jog bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. ir tai daugiau nei septynis kartus viršija Europos Komisijos (EK) nustatytą toleruotiną 2 proc. ribą.
Nustatytas klaidų kiekis, kaip nurodoma dokumente, yra didžiausias per visą VK atliekamų ES struktūrinių fondų investicijų auditų laikotarpį. Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti finansinę korekciją už daugiau nei 200 mln. Eur, kuri yra dengiama valstybės biudžeto pinigais.
Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis COVID-19“, kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur, rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų elektroninių svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, jog, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai.
Kaip teigia parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, tai – tik dalis pažeidimų. „Liūto dalis pažeidimų padaryta konservatorių valdymo laikotarpiu. Aš suprantu, kad klysti – žmogiška, o atleisti – dieviška. Bet gal ne iki tokio lygio, kuomet ištaškomi 236 mln. Eur? Juk tai panaši suma, kurios dabar visi ieškome ir bandome surinkti. Netyčia? Nemanau. COVID-19 fone ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija (LP) tiesiog skubėjo pasinaudoti nekontroliuojama situacija“, – neabejoja partijos „Nemuno aušra“ lyderis.
Parlamentaras, kalbėdamas apie priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“, sakė negalintis suprasti, kaip įmanoma išleisti milijonus eurų tiesiog už orą – už tai, kad neva kažkaip buvo prisitaikoma dirbti nuotoliu.
R. Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad iš tiesų tuo metu nebuvo sukurtas joks produktas, nei į darbą nebuvo eita, nei dirbta. „Tuo metu, kai buvo ištaškyta didžioji dalis pinigų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) dirbo Aušrinė Armonaitė. Pinigai neva buvo skirti internetinių portalų kūrimui ir pan. Gali būti, kad tie pinigai buvo panaudoti dirbtinai keliant kainas, kai tuo metu paties portalo kūrimas kainavo 10 kartų mažiau nei rinkos kaina. Principas toks – kai visi eina dirbti nuotoliu, už svetainės sukūrimą duodama 50 tūkst. Eur. Ir taip 1 096 kartus – už 41 mln. Eur. Juk tai – dar vienas nacionalinis stadionas! Ir kaip jums „E. komercijos modelis COVID-19“? Buvo prisidengta COVID-19 metu esamais dalykais, visi tai žinojo, matė. Pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra žmonėms, kurie neįvykdė savo nustatytų reikalavimų, taiko sankcijas. O šitiems absoliučiai nieko nėra. Tai, ką mes sakėme rinkimų metu, akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje turi būti daromos kaštų ekonomikos analizės. Ir mūsų spėjimai pasitvirtino“, – atkreipė dėmesį R. Žemaitaitis. Jis pasidžiaugė, kad Seimo AK, kuriam vadovauja Artūras Skardžius, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai pažeistų visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų, padarytos žalos valstybės biudžetui ir dėl CPVA bei IA netinkamai vykdytų tiesioginių funkcijų.
Kaip ŪP teigė Seimo AK pirmininkas A. Skardžius, tokia situacija yra dviprasmė. „Viena vertus, mes turime užtikrinti, kad europinės paramos lėšos būtų panaudojamos teisėtai ir efektyviai, kita vertus – VK, turėdama pareigą ir atlikdama ES struktūrinių fondų investicijų auditus, rado nemažai klaidų. Kuo daugiau klaidų randama, tuo daugiau pinigų reikia grąžinti ES už netinkamai panaudotus struktūrinių fondų pinigus. Faktas yra tas, kad klaidų lygis išaugo iki 14,15 proc. Tai matyti, kad CPVA bei IA neatliko savo pareigos ir turėtų atsakyti už galimą savo neveikimą bei aplaidumą. Todėl ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – redakcijai dėstė A. Skardžius.
Jis teigė, kad būtina gauti aiškius atsakymus, kas yra atsakingas už šias klaidas ir kaip bus kompensuojami valstybės biudžeto lėšų praradimai. Seimo AK pirmininkas teigė manąs, kad, atliekant tyrimą, lėšų praradimus galima būtų išieškoti iš tų asmenų, kurie netinkamai panaudojo lėšas, t. y. rangovų, kurie vykdė projektus ir kurių nesužiūrėjo agentūros. „Svarbu būsimajam periodui sustiprinti CPVA atsakomybes ir kompetencijas, nes, žinia, įstaigos vadovės jau kurį laiką nėra. Ji, pamačiusi situaciją, atsistatydino, bet ir pasitraukusi atsakomybės turbūt neišvengs. Mes rekomenduojame paskirti vadovą ir peržiūrėti kompetencijas, kad nesikartotų praėjusio finansavimo laikotarpio klaidos. Būtina griežtinti ir atsakomybes. Išaiškėjo faktas, kad iki šiol CPVA neatliko savo pareigos, žiūrėjo į viską pro pirštus. O kai iškilo klausimas dėl atsakomybės, atsakė, kad tai užsakovų, kurie pirko paslaugas, atsakomybė. Taip iš tikrųjų nėra. Agentūros už įgyvendinamus projektus neatsiejamai yra atsakingos nuo pradžios iki galo. Ten dirba įspūdingi skaičiai žmonių ne tam, kad gautų atlyginimus, o tam, kad kurtų pridėtinę vertę. Reikalaujame atsakomybės, nes nieko nedaryti negalime. IA privalėjo kontroliuoti ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, nes politinė vadovybė tiesiogiai yra susieta su agentūros veikla“, – ŪP kalbėjo A. Skardžius.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 3 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.