Kaunas +16,2 °C Debesuota
Pirmadienis, 21 Lie 2025
Kaunas +16,2 °C Debesuota
Pirmadienis, 21 Lie 2025
Asociatyvi freepik.com nuotr.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Agentūros pinigus taškė kairėn ir dešinėn: ar bus išaiškinti kaltininkai?

2025/06/04


Valstybės kontrolei (VK) pakedenus 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų panaudojimą, paaiškėjo, kad nemaža dalis nustatytų klaidų yra susijusios su įgyvendinančiųjų institucijų, t. y. VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūra“ (CPVA) ir VšĮ „Inovacijų agentūra“ (IA) netinkama veikla. Per šį laikotarpį ištaškyti 236 mln. Eur, iš jų – 221 mln. Eur sudaro valstybės biudžeto lėšos.

Auditorių išvados

Seimo Audito komitetas (AK), siekdamas gauti atsakymus, kas yra atsakingas už CPVA ir IA klaidas ir kaip bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšų praradimas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“.

VK išvadoje konstatuojama, kad, įvertinus ES pinigais finansuotų 32 projektų išlaidas, buvo nustatyta, jog bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. ir tai daugiau nei septynis kartus viršija Europos Komisijos (EK) nustatytą toleruotiną 2 proc. ribą.

Nustatytas klaidų kiekis, kaip nurodoma dokumente, yra didžiausias per visą VK atliekamų ES struktūrinių fondų investicijų auditų laikotarpį. Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti finansinę korekciją už daugiau nei 200 mln. Eur, kuri yra dengiama valstybės biudžeto pinigais.

Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis COVID-19“, kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur, rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų elektroninių svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, jog, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai.

Kaip teigia parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, tai – tik dalis pažeidimų. „Liūto dalis pažeidimų padaryta konservatorių valdymo laikotarpiu. Aš suprantu, kad klysti – žmogiška, o atleisti – dieviška. Bet gal ne iki tokio lygio, kuomet ištaškomi 236 mln. Eur? Juk tai panaši suma, kurios dabar visi ieškome ir bandome surinkti. Netyčia? Nemanau. COVID-19 fone ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija (LP) tiesiog skubėjo pasinaudoti nekontroliuojama situacija“, – neabejoja partijos „Nemuno aušra“ lyderis.

Negali suprasti

Parlamentaras, kalbėdamas apie priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“, sakė negalintis suprasti, kaip įmanoma išleisti milijonus eurų tiesiog už orą – už tai, kad neva kažkaip buvo prisitaikoma dirbti nuotoliu.

R. Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad iš tiesų tuo metu nebuvo sukurtas joks produktas, nei į darbą nebuvo eita, nei dirbta. „Tuo metu, kai buvo ištaškyta didžioji dalis pinigų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) dirbo Aušrinė Armonaitė. Pinigai neva buvo skirti internetinių portalų kūrimui ir pan. Gali būti, kad tie pinigai buvo panaudoti dirbtinai keliant kainas, kai tuo metu paties portalo kūrimas kainavo 10 kartų mažiau nei rinkos kaina. Principas toks – kai visi eina dirbti nuotoliu, už svetainės sukūrimą duodama 50 tūkst. Eur. Ir taip 1 096 kartus – už 41 mln. Eur. Juk tai – dar vienas nacionalinis stadionas! Ir kaip jums „E. komercijos modelis COVID-19“? Buvo prisidengta COVID-19 metu esamais dalykais, visi tai žinojo, matė. Pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra žmonėms, kurie neįvykdė savo nustatytų reikalavimų, taiko sankcijas. O šitiems absoliučiai nieko nėra. Tai, ką mes sakėme rinkimų metu, akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje turi būti daromos kaštų ekonomikos analizės. Ir mūsų spėjimai pasitvirtino“, – atkreipė dėmesį R. Žemaitaitis. Jis pasidžiaugė, kad Seimo AK, kuriam vadovauja Artūras Skardžius, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai pažeistų visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų, padarytos žalos valstybės biudžetui ir dėl CPVA bei IA netinkamai vykdytų tiesioginių funkcijų.

Kreipėsi į prokuratūrą

Kaip ŪP teigė Seimo AK pirmininkas A. Skardžius, tokia situacija yra dviprasmė. „Viena vertus, mes turime užtikrinti, kad europinės paramos lėšos būtų panaudojamos teisėtai ir efektyviai, kita vertus – VK, turėdama pareigą ir atlikdama ES struktūrinių fondų investicijų auditus, rado nemažai klaidų. Kuo daugiau klaidų randama, tuo daugiau pinigų reikia grąžinti ES už netinkamai panaudotus struktūrinių fondų pinigus. Faktas yra tas, kad klaidų lygis išaugo iki 14,15 proc. Tai matyti, kad CPVA bei IA neatliko savo pareigos ir turėtų atsakyti už galimą savo neveikimą bei aplaidumą. Todėl ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – redakcijai dėstė A. Skardžius.

Jis teigė, kad būtina gauti aiškius atsakymus, kas yra atsakingas už šias klaidas ir kaip bus kompensuojami valstybės biudžeto lėšų praradimai. Seimo AK pirmininkas teigė manąs, kad, atliekant tyrimą, lėšų praradimus galima būtų išieškoti iš tų asmenų, kurie netinkamai panaudojo lėšas, t. y. rangovų, kurie vykdė projektus ir kurių nesužiūrėjo agentūros. „Svarbu būsimajam periodui sustiprinti CPVA atsakomybes ir kompetencijas, nes, žinia, įstaigos vadovės jau kurį laiką nėra. Ji, pamačiusi situaciją, atsistatydino, bet ir pasitraukusi atsakomybės turbūt neišvengs. Mes rekomenduojame paskirti vadovą ir peržiūrėti kompetencijas, kad nesikartotų praėjusio finansavimo laikotarpio klaidos. Būtina griežtinti ir atsakomybes. Išaiškėjo faktas, kad iki šiol CPVA neatliko savo pareigos, žiūrėjo į viską pro pirštus. O kai iškilo klausimas dėl atsakomybės, atsakė, kad tai užsakovų, kurie pirko paslaugas, atsakomybė. Taip iš tikrųjų nėra. Agentūros už įgyvendinamus projektus neatsiejamai yra atsakingos nuo pradžios iki galo. Ten dirba įspūdingi skaičiai žmonių ne tam, kad gautų atlyginimus, o tam, kad kurtų pridėtinę vertę. Reikalaujame atsakomybės, nes nieko nedaryti negalime. IA privalėjo kontroliuoti ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, nes politinė vadovybė tiesiogiai yra susieta su agentūros veikla“, – ŪP kalbėjo A. Skardžius.

Pareigūnų klaidos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 3 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2025/07/20

Kas gaivina senuosius amatus?

Technologijoms tobulėjant, kai kurios profesijos tampa nebeaktualios, o jų atstovai priversti persikvalifikuoti ir užsiimti kita veikla. Kas netolimoje ateityje laukia tradiciniais amatais užsiimančių tautodailininkų? Apie tai, ar jaučia grėsmę, k...
2025/07/20

Nugaišo kiaulės

Šio sekmadienio rytą VMVT gavo pranešimą apie Šilutės rajone esančiame kiaulių ūkyje vienu metu nugaišusias daugiau kaip 50 penimų kiaulių. Pagal pateiktą informaciją nelaimė galėjo įvykti dėl ventiliacijos si...
2025/07/20

Mainų namelis Ėriškių kaime: tvarumo idėja, kuri augina bendruomenę

Panevėžys (JP.lt). Ėriškių kaimo bendruomenė, vadovaujama pirmininkės Virginijos Giedraitienės, aktyviai įgyvendina tvarios plėtros idėjas, o vienas ryškiausių pastarojo meto pasiekimų – duris atvėręs „Mainų namelis&ldquo...
2025/07/20

Ryžių kainos Japonijoje per metus iki birželio pašoko 99,2 proc.

(AFP-BNS). Ryžių kainos Japonijoje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pašoko 99,2 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, dar padidinę spaudimą premjerui Shigeru Ishiba (Šigeru Išibai) prieš &...
2025/07/20

Žaibai ir telefonas: kaip iš tikrųjų elgtis, kai dangus grūmoja?

Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mit...
2025/07/20

Primena dėl atsakingo glifosato turinčių AAP naudojimo

Artėjant intensyviajam javų ir ankštinių augalų nuėmimo laikotarpiui, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos primena, kad glifosato veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų naudojimas žemės ...
2025/07/20

Parneris neištikimas? Tai maksimalių galimybių taškas!

Ar visada galima išgelbėti į šipulius dūžtančius santykius? „Ne visada. Ar verta bandyti tai daryti? Verta“, – sako psichologas, asmeninio tobulėjimo treneris Darius Ražauskas. Su garsiuoju, daugybei tautiečių motyv...
2025/07/20

Britų paukštininkai kaltinami vištų teisių pažeidinėjimu

Daugiau nei 1600 Jungtinės Karalystės paukščių augintojų patiria didelį vadinamųjų „gyvūnų gerovės aktyvistų“ spaudimą dėl to, kad jie augina greitai augančias vištų veisles, neva pažeisdami gyvūnų gerovės reglamentus. Ta...