Pirmasis seminaras apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį – Alytuje

Vyksta didelė Lietuvos energetikos sistemos transformacija: šalis siekia tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe, 2030 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pasigaminti 55 proc. visos energijos, o metinį galutinės energijos suvartojimą planuojama ryškiai sumažinti.

Siekiant didelių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, būtina žinoti, kiek energijos pasigamina ne tik bendrai visa šalis, bet ir kiekvienas regionas, kokie energijos šaltiniai naudojami kiekviename mieste ar jo kvartale, kokia yra konkrečios vietovės pastatų energetinė būklė.

Atsakyti į šiuos klausimus ir įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius leidžia vienoje vietoje kaupiama informacija. Tai – Interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema). Projektas „Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas” įgyvendinamas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis.

Ši duomenų platforma skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą, pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis – energijos suvartojamą konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį bei atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Taip pat žemėlapyje galima matyti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių elektrinių pasiskirstymą teritorijoje.

Duomenų platformos EnerGIS informacija suteikia galimybių savivaldai, verslui ir gyventojams vertinti esamą situaciją konkrečiose vietovėse, planuoti pastatų modernizavimą, investicijas ar racionalią sistemos plėtrą. Naujoms šiluminei energijai imlioms įmonėms atsiranda galimybės efektyviai įvertinti vietovės investicijoms pasirinkimą.

Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra nuolat spartėja visoje šalyje. Vertinant šią pažangą Lietuvoje, jau 2022 m. komercinių saulės parkų galia Alytaus apskrityje šalies vidurkį viršijo 8,3 procento. Ne viena šios apskrities savivaldybė yra minima tarp pažengusių AEI plėtros srityje.

Alytaus miesto savivaldybė buvo tarp pirmųjų šalies savivaldybių, kurios pagal 2022 m. birželį įsigaliojusias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas dar tais pačiais metais suspėjo parengti ir pasitvirtinti AIE naudojimo plėtros veiksmų planus iki 2030 m, įvertinant esamą situaciją ir nusistatant AEI naudojimo tikslus bei priemones šiems tikslams pasiekti.

Lazdijų rajono savivaldybė pagal saulės ir vėjo elektrinių galią 2022 m. buvo lyderė Alytaus apskrityje. 88 proc., arba 6,9 MW, visų saulės energijos parkų buvo koncentruota trijuose didžiausiuose parkuose – Girkapalio (3,3 MW), Nemajūnų (2,0 MW) ir Buktos (1,6 MW) kaimuose. Net 92 proc., arba 6 MW, visų vėjo energijos parkų 2022 m. buvo sutelkta viename parke – Buckūnų kaime. O tarp savivaldybių, modernizavusių  daugiausia namų, viena pirmųjų – Druskininkų savivaldybė. Alytaus regione registruoti elektromobiliai šiuo metu sudaro apie 2 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių. Iš viso prašoma investicinės paramos 130  elektromobilių privačių įkrovimo prieigų įrengimui.

Tačiau saulės energijos gaminančių vartotojų įrengta galia ir vėjo elektrinių parkų galia visoje Alytaus apskrityje, 2022 m. duomenimis, buvo mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Vėjo energetikos plėtrą Alytaus apskrityje stabdo objektyvios priežastys. Lietuvos pasienio ruožus dengia ir vėjo elektrinių plėtrą stabdo radarų apsaugos zonos, kurios visiškai apima Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybes, beveik pusę Alytaus rajono savivaldybės ir apie ketvirtį Lazdijų rajono savivaldybės. Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir kitų miestų savivaldybės, susiduria su didžiausiomis kliūtimis vystant vėjo energetiką.

Atsinaujinančius išteklius naudojančios energijos gamybos plėtra šalyje labai sparti. 2023 m. Lietuvoje saulės elektrinių galia jau buvo 94 proc. didesnė nei 2022-aisias, o vėjo elektrinių galia – 30 proc. didesnė. Pernai per metus saulės ir vėjo elektrinės iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.

Valstybė siekia dar labiau spartinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą ir energetinės sistemos transformaciją. Skiriamos dotacijos suteikia galimybių savivaldybėms, verslui, viešajam sektoriui, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir gyventojams gauti paramą, įsirengiant privačias saulės ir vėjo elektrines, energijos kaupimo įrenginius, elektromobilių įkrovimo prieigas, finansavimas taip pat leidžia atsisakyti taršių ir neefektyvių šildymo katilų individualiuose namuose. Šios investicijos padeda mažinti išlaidas energijai ir prisideda prie taršos mažinimo.

Alytuje surengto seminaro dalyviams pateikta informacija apie šiuo metu LEA paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.

LEA iki kovo pabaigos surengs susitikimus su verslo ir viešojo sektoriaus atstovais visose Lietuvos apskrityse. Artimiausi renginiai vyks Marijampolėje ir Kaune.

LEA fotoinformacija