Pirmieji įspūdžiai iš Kazachstano sostinės

Skristi netoli – 3 valandas į Stambulą, ten galima 2 valandas oro uosto bare pasižiūrėti futbolą ir net išgirsti pažįstamų keiksmažodžių. Iš ten per 4 valandas pasieksite kažkada naujai pastatytą Kazachstano sostinę Astaną. Tiesa, atskridus paaiškėja, kad reikia pridėti dar 3 valandėles – mat tokie laiko skirtumai, užtat jeigu grįšite atgal, tas laikas bus kompensuotas.

Architektūra, tiesa sakant, sužavės tik tuos, kurie mėgsta betoną ir stiklą. Čia aptikau net gelžbetoninę jurtą ir vieną gigantišką pastatą, tarsi primenantį graikų Akropolį (nepainioti su lietuvišku to paties pavadinimo prekybcentriu) – ten įsikūręs operos ir baleto teatras, greta kurio kažkodėl sustatytos arklių skulptūros (seniai įtariau, kad būtent šie gyvūnai išrado baletą).

Gatvės plačios, tačiau spūsčių ir čia pasitaiko, o vairuotojai šią problemą sprendžia tingiai spausdami įvairaus garso signalus. Prie oro uosto, lyg gūdžiais posovietiniais laikais, būriuojasi randuoti vietos „dušmanai“, akivaizdžiai nugalėję savo mažiau randuotus konkurentus, kurie būriuojasi atokiau.

Užtat parduotuvėse – tikras rojus pirkėjams (mūsų supratimu). Aš, žinoma, nemoku pirkti, bet paskaičiavau, kaip valdžia sako, „būtinąjį pirkėjo krepšelį“ – na, ten dešra, ikrai, alus... Žodžiu, jeigu Astanos parduotuvėje išleisite 50 eurų, tai dviem rankom nepanešite. Palyginimui: pas mus už 100 eurų viskas lengvai telpa į vieną kišenę...

Gerą viešbutį parai gausite už 80–90 eurų, kuriuos vis tiek teks išsikeisti į tenges. Jeigu mėgstate grynuosius, nepersistenkite, nes vienas kolega vengras ką tik išsikeitė 1000 eurų, tad gavo tokią popierių krūvą, jog teko iškaišioti po visas kišenes, o po to tipenti atgal į viešbutį nusmukusiomis kelnėmis – gerai, kad šiuose kraštuose vis dar laikosi panaši jaunimo mada, tik aš jam patariau į ausis įsikišti vielos ir linguoti į taktą, tarsi klausytum muzikos...

Žmonės čia gražiai šypsosi. Ypač jeigu mato, kad išėjai tiesiai iš banko išpūstomis kišenėmis. Oras geras – šilta, tačiau iškart pastebėjau vieną trūkumą: moterys rengiasi gerokai kukliau nei mūsiškės, anaiptol ne visi apvalumai matosi...

Mieste įtartinai daug policijos, o prekybcentryje prie juvelyrinės dviese stovėjo ginkluoti kalašnikovo automatais – matyt, dar neišmokta vogti namais ir sklypais, žulikai tenkinasi bižuterija.

O statybos vyksta visame mieste, net dulkės kyla. Tokiose vietose visada įdėmiau apsidairau – ką gali žinoti, gal koks Stepukonis kur nors netoliese atostogauja, mokyklėlę kokią nors labdarai renčia... Supratau, kad vietiniai dar neišmokę visų „laisvosios rinkos“ pamokų: miestas didelis, o prašmatnių sodybų užmiestyje beveik nėra. Kur jie deda atliekamas statybines medžiagas, kol kas dar nesupratau...