Pirmieji Lietuvoje mokysis žaliuosius finansus skirti nuo žaliojo smegenų plovimo

Į žaliuosius finansus besigilinanti profesorė – 11 naujų lietuviškų terminų autorė

„Terminas „žalieji finansai“ dar gana naujas ir kai kuriais aspektais ne iki galo iškristalizuotas. Viena, dėl ko visuotinai sutariama, yra tai, kad žalieji finansai yra finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu. Šis terminas yra glaudžiai siejamas bei neretai painiojamas su klimato finansais. Iš tiesų žalieji finansai – platesnė sąvoka. Jie skirti finansuoti veikloms, ne tik susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos mažinimu, bet ir su įvairių kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymu, bioįvairovės užtikrinimu ar kraštovaizdžio saugojimu“, – žaliųjų finansų sąvoką komentuoja finansų mokslo srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. Vilija Aleknevičienė.

Profesorės autorystei šiandien priklauso ne tik svari dalis šios programos turinio, bet ir į Visuotinę lietuvių enciklopediją įrašytų 11 naujų lietuviškų terminų, tarp jų – „žalieji finansai“, „žaliosios obligacijos“, „žaliosios akcijos“ ir kt. Šiuo metu pašnekovė yra gavusi Valstybinės lietuvių enciklopedijos užsakymą aprašyti terminą „žaliasis smegenų plovimas“.

Žaliems projektams įgyvendinti – žaliosios akcijos ir obligacijos

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, takoskyra tarp klimato finansų ir žaliųjų finansų yra aiški – klimato finansai neaprėpia viso aplinkosauginių tikslų lauko. „Pavyzdžiui, beatodairiškai naudodami chemikalus žemės ūkyje galime sunaikinti bites ir kitus vabzdžius, apdulkinančius augalus, ir pasmerkti žmoniją badui, tačiau ši problema neturi nieko bendro su klimato kaita“, – komentuoja pašnekovė, pastebėdama, kad žalieji finansai aprėpia įvairius finansinius instrumentus, naujai atsiradusius finansų rinkoje.

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, valstybės ir verslo įmonės pastaruoju metu aktyviai įgyvendina žaliuosius projektus, ypač susijusius su energetikos vystymu. Žaliosiomis obligacijomis ir žaliosiomis akcijomis finansuojami investicijų projektai (jų sąrašas nėra baigtinis), skirti atsinaujinančiai energijai gaminti, ją perduoti ir vartoti, energijos efektyvumui didinti, taršos prevencijai ir kontrolei, aplinkos atžvilgiu tvariam gyvų gamtos išteklių valdymui ir žemės naudojimui, sausumos ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimui, transporto švarinimui, tvariam vandens ir nuotekų tvarkymui, prisitaikymui prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos plėtrai, žaliųjų pastatų statybai.

Siekdamos įgyvendinti į tvarumą orientuotus projektus įmonės ir valstybės turi prisitraukti finansinių išteklių, o juos teikia finansų rinkos dalyviai: bankai ir kiti instituciniai investuotojai, verslo įmonės ir fiziniai asmenys.

Ilguoju periodu išlošia abi sandorio šalys

Pasak prof. dr. V. Aleknevičienės, žaliųjų finansų, kaip ir visų kitų finansinių išteklių funkcionavimui, rinkoje reikalingos dvi sandorio šalys: viena sandorio šalis leidžia finansinius instrumentus – žaliąsias obligacijas ir akcijas, skolinasi pinigus banke, siekdama pritraukti išteklių projektams įgyvendinti, o kita sandorio šalis investuoja, įsigydama tokių obligacijų ir akcijų, suteikdama banko paskolų. Iš tokio sandorio ilguoju laikotarpiu išlošia abi sandorio šalys.

Žalieji finansiniai instrumentai yra nauja ir ne visiems žinoma investavimo galimybė. Įmonės finansinių išteklių gali pigiau prisitraukti tais atvejais, jei bankai ir finansų rinkos patiki jų žalumu ir projektų sėkme. Ilguoju laikotarpiu potencialūs investuotojai taip pat gauna naudą, nes žaliuosius projektus įgyvendinantis verslas yra inovatyvesnis ir konkurencingesnis, ilgainiui jų investicijos tampa vis mažiau rizikingos.

Galimos ir kitos naudos investuotojams, pavyzdžiui, palūkanų, gautų už žaliąsias obligacijas, neapmokestinimas.

Trumpuoju laikotarpiu nauda yra diskutuotina tiems investuotojams, kurių vertybinės nuostatos siejamos tik su grąža ir rizika, bet ne su prisidėjimu prie aplinkos išsaugojimo. Aplinkos išsaugojimo vertybines nuostatas turintys investuotojai trumpuoju laikotarpiu patiria moralinį pasitenkinimą.

Be abejo, visada yra ir rizikos, ar įmonė tikrai įgyvendina žaliuosius projektus, o ne užsiima žaliuoju smegenų plovimu. Jeigu verslo įmonių veiksmai adekvatūs pateikiamai informacijai, žaliąsias obligacijas galima išleisti mažesne kupono palūkanų norma, o potencialūs investuotojai gali uždirbti didesnį pajamingumą prekiaudami šiais vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje.

Vertybinis požiūris taip pat turi būti žalias

Žaliosios obligacijos pirmą kartą pasaulyje buvo išleistos 2007 m. Jas išleido Europos investicijų bankas. Prireikė keleto metų, kol rinka įsibėgėjo. Proveržis įvyko 2013 m., kai žaliųjų obligacijų buvo išleista už 90 mlrd. Eur. Nuo 2014 m žaliųjų obligacijų emisijos pradėjo dar sparčiau didėti, nes tais metais investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus, kurių privalo laikytis valstybės ir įmonės. Šie principai kartu yra ir prevencijos priemonė žaliajam smegenų plovimui.

Lietuvoje žaliųjų obligacijų yra išleista už 800 mln. JAV dolerių. Pirmąsias jas 2018 m. išleido AB Ignitis grupė, AB AUGA Group ir Lietuvos valstybė.

Pašnekovė atskleidžia, kad žaliųjų akcijų pardavimai vyksta įvairiai. Vienais atvejais jos gali būti parduodamos tik instituciniams ir dideliems investuotojams, kitais – ir plačiajai visuomenei.

„Specialistams, baigusiems finansų krypties studijas, žinios apie tvarius finansus, kurių sudedamosios dalys yra žalieji ir klimato finansai, šiuolaikinėje darbo rinkoje būtinos. Ypač tiems, kurie nori dirbti didelėse įmonėse, įgyvendinančiose energetikos projektus, nes didžioji dalis žaliųjų finansų šiuo metu nukreipiama būtent į šią sritį. Turima kompetencija suteiks didelį pranašumą tiek rengiant tokių projektų finansinę dalį, tiek skaičiuojant žaliųjų obligacijų pajamingumą bei grąžą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. V. Aleknevičienė.

VDU ŽŪA informacija