Pirmyn į ateitį be elektros, ryšio ir net vandens

Sudėtinga padėtis

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos (ŠŪS) pirmininkas Vaidas Vedeikis, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio savininkas iš Vainuto sen. Girininkų k., aiškino, jog pirmadienio popietę Šilutės krašte elektros dar neturėjo daugiau negu 1,5 tūkst. namų ūkių.

„Mano fermoje elektros taip pat nėra. Gelbėja generatorius, į kurį esu investavęs nemažus pinigus. Ir degalai nepigiai kainuoja. Pusė Vainuto miestelio – be elektros. Nedirba ir nuotekų siurblinės, silpnai tiekiamas vanduo. Važiuodamas pats mačiau, kaip Švėkšnos pusėje ant aukštos įtampos laidų užvirtęs medis, pranešiau ESO. Aiškino, jog situacija tarnybai žinoma, tik dėl didžiulės darbų apimties pirmiausia šalimos rimtesnės kliūtys. Trumpiau tariant – visiems Šilutės krašte sudėtinga padėtis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Vedeikis.

Neturintieji elektros, pasak ŠŪS pirmininko, gavo pranešimus, kad elektros tiekimą planuojama atkurti tik rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, nuo audros praėjus geroms penkioms dienoms.

„Žmonių nepasitenkinimas suprantamas. Tapo ne taip paprasta staiga nusipirkti generatorių. Vieni per kitus ieško labai reikalingo daikto. Reikia tik įsivaizduoti, kaip jaustis gyvulių laikytojui, kuris nei elektros turi, nei generatoriaus. Ir dar kelias paras neturės. Kaip pamelžti karves, kaip atšaldyti pieną? Girdėjau, kad Šilutės krašte jau yra ūkininkų, išpilančių šviežią pieną“, – teigė ŪP pašnekovas.

ŠŪS pirmininko teigimu, nėra bėdos ūkininkams pamelžti ganyklose laikomas karves, naudojant benzininius variklius. Bet problema – kaip atšaldyti pieną.

„Šaldytuvai be elektros juk neveikia. Mažesniais kiekiais, kaip senovėje, galima pieną, supylus į bidonus, laikyti upelyje ar kokiame kitame šaltame vandens telkinyje lauke. Bet kaip susitvarkyti su tonomis pieno? Aliumininiai bidonai labai brangūs. Išlaidos susidarytų kosminės, ir išeitis iš sudėtingos padėties vis vien nebūtų rasta“, – pastebėjo pieno ūkio šeimininkas.

V. Vedeikio nuomone, ūkininkai turėtų nusileisti ant žemės ir patys kaip įmanydami geriau rūpintis savimi ir savo ūkiais, daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau yra ir kita medalio pusė. „Kai stačiau modernią robotizuotą fermą, generatoriaus, kaip neva netinkamos investicijos, įtraukti į projektą galima nebuvo. Nesąmonė didžiausia! Fermoje yra saulės elektrinė. Bet be kaupiklio elektrinė neveikia“, – pridūrė pašnekovas.

Papildomų problemų ūkininkams kilo ir todėl, kad audra su liūtimis siautėjo savaitgalį. Kartą per porą metų prie traktoriaus pasikabinti generatorių neužtenka. „Reikia įjungti į objekto tinklą – reikia perėjimo, skirstymo dėžių, laidų, kabelių ir pan. Pats to nepadarysi, o kvalifikuotų elektrikų nelabai prisišauksi šeštadienį ar sekmadienį“, – vardijo ūkininkas.

„Silpniems čia ne vieta“

„Patyrėme išbandymą X audra, ir susikūrė tokia suirutė. Nesinori nė galvoti, kas būtų, jei tikrai ištiktų X diena“, – svarstymais dalijosi V. Vedeikis, stebėdamasis, kodėl šalyje dėl tikrai neeilinio įvykio neskelbiama ekstremalioji situacija. Būtų lengviau ir savivaldybėms priimti sprendimus, ieškoti kompensacinių mechanizmų, nuolaidų ūkininkams.

„Premjeras eina lengviausiu keliu. Ekstremaliosios situacijos sprendimas „kirstų“ per biudžetą. Gal tegul ūkininkai pakentės. Ne pirmas sykis. Ir ne tik pieno ūkių šeimininkai vargsta dėl lietingo sezono. Grūdai drėgni, džiovyklos neveikia, rudeninių kultūrų sėja vėluoja. Dar ne visas derlius parkeliavęs iš laukų į aruodus ir kažin ar beparkeliaus“, – kalbėjo ŠŪS pirmininkas.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Irmantas Gaučius, ūkininkaujantis šalia Kuršėnų, iš dalies pritarė kolegos iš Šilutės r. samprotavimams.

„Per dvi paras sulaukėme iki 75 mm lietaus. Aš dar turiu nekultų žirnių. Iki lietaus žirniai dar buvo neprinokę – žali. Po lietaus, tikėtina, kulti jau nebebus ką. Bet svarbiausia, kad daugelis dar nesame pasėję rapsų. Kai tiek drėgmės, neaišku, kada bus galima įvažiuoti į laukus. Optimalus žieminių rapsų sėjos laikas baigėsi rugpjūčio 25 d. Net ir tie ūkininkai, kurie spėjo pasėti žemose vietose, kur vanduo ilgiau pastovės, rapsų derliaus jau nebesulauks. Jei ūkis draudžiasi, gelbės draudimas. Jei ne – vėl nuostoliai. Tačiau ne pirmą kartą taip nutinka, ir nieko čia nepadarysi. Žinome, kur dirbame. Toks jau tas žemės ūkis. Silpniems čia ne vieta“, – savo nuomonę dėstė ūkininkas.

„Žiopsome ir laukiame“

ŠŪS pirmininkas samprotavo, kad, eliminavus vieną grandinės narį, pradeda irti visa grandinė. Nutrūko elektros tiekimas – sustojo visas procesas. Perdirbimo įmonės negauna reikiamo kiekio pieno. Stringa ir jų gamybos planai. Nepagaminama numatytos produkcijos arba pagaminama mažiau. Užsisuka užburtas ratas. Jei dar keletą dienų elektros tiekimas nebus atstatytas, žmonių kantrybė, pasak V. Vedeikio, gali pasirodyti esanti ne begalinė.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, ūkininkaujantis Rietavo savivaldybėje, ŪP pasakojo, kad po šeštadieninio gamtos šėlsmo nelieka nieko kito, kaip tik laukti ramesnių, sausesnių orų.

„Žiopsome ir laukiame, kol pradžius. Dar nėra baigti kulti javai. Bet orai gerėti neskuba. Šeštadienį pas mus ūkyje prilijo 60 mm. Lijo nemenkai ir sekmadienio naktį, ir pirmadienį, lyg būtų maža, dar sodriai nupylė“, – aiškino J. Kuzminskas. Pasak jo, kooperatinė bendrovė pieną superka daugiausia iš Žemaitijos regiono: Rietavo savivaldybės, Plungės r., Šilalės r., dalies Skuodo ir Kretingos r. Pienas superkamas ir daugiau kaip dešimtyje stacionarių punktų, ir iš pieno ūkių.

Gamta – ir draugas, ir priešas

Pienines karves laikantis Tauragės r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkas Paulius Macas teigė, kad elektros tiekimas jo ūkyje buvo sutrikęs apie 6 val. „Dažnas ūkininkas tvarkosi išmaniai, yra įsirengęs saulės baterijas. Kas turėjo, jungėsi generatorius. Pasižiūrėjus į bendrą padėtį šalyje, mūsų kraštui, galima sakyti, labiau pasisekė. Aš ir pats daugelį metų turiu generatorių, esu pasiruošęs galimiems išbandymams. Turime suprasti, kad gamta ūkininkams – ir draugas, ir priešas. Kartais reikia ir su priešu pabandyti rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą“, – samprotavimais su ŪP dalijosi P. Macas.

Biržų r. Kirdonių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Ričardas Rinkevičius pasakojo, jog elektros tiekimas bendrovės fermose buvo sutrikęs nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio pietų. Per šį laikotarpį, stengiantis išlaikyti nusistovėjusią tvarką, „įdarbinti“ du generatoriai. „Nuostolių bus, kokie – pamatysime vėliau. Nežinia, kaip gyvuliai sureaguos. Tokio galingumo generatorių, kokių iš tikrųjų reikėjo, neturėjome. Vertėmės su mažesniais, silpnesnio galingumo. Buvo visokių problemyčių, bet nenorėčiau konkretizuoti“, – aiškino R. Rinkevičius.

Kirdonių ŽŪB laiko 700 gyvulių bandą, iš kurių – apie 350 melžiamų karvių. Pieną parduoda AB „Pieno žvaigždės“. Dėl išskirtinės situacijos pieno per pastarąsias dienas parduota mažiau negu įprastai. „Nors mūsų bendrovė gyvuoja ne vienus metus, tiek ilgai elektros neturėjome pirmą kartą. Sutrikdavo elektros tiekimas porai valandų, bet ne dviem paroms. Streso patyrėme ir mes, ir mūsų gyvuliai. Manau, kad po tokios patirties ateityje pirmiausia patys turime pasiruošti galimiems išbandymams, ir valdžia turėtų geriau, tiksliau, greičiau žinoti, ką ir kaip sutvarkyti, sureguliuoti“, – svarstė Kirdonių ŽŪB vadovas.

Ekstremalioji situacija visoje šalyje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.