Planuojami 2023 metų paukščių monitoringo stebėjimai

Kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus statistinis rodiklis turi teisinį statusą Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ESBO) šalyse. Jį jau dabar galima rasti šių tarptautinių institucijų portaluose, taip pat oficialioje „Eurostat“ duomenų bazėje.

Būtent LOD pateikiamą kaimo paukščių populiacijų indikatorių kasmetinį indeksą Europos Komisija (EK) vertina kaip vieną iš aplinkos būklės ir kokybės rodiklių, kuris siejamas ir su šalyje vykdoma gamtos apsaugos ir žemės ūkio politika. Rengiant naujausius šalies žemės ūkio plėtros ir kai kuriuos kitus strateginius dokumentus šis rodiklis tiesiogiai ar netiesiogiai jau yra įtrauktas.

Supraskime – išsikeltas uždavinys – sustabdyti įprastų paukščių populiacijų gausos mažėjimą. Kitais žodžiais – sustabdyti biologinės įvairovės tolimesnį nykimą agrariniame kraštovaizdyje. Ir tai yra svarbiausia! Norisi tikėti, kad tai nėra tik žodžiai.

Tikriausiai dauguma sutiksite su nuomone, jog Lietuvos valstybė Europoje ir net tarp Baltijos valstybių anksčiau nepasižymėjo gamtosaugos inciatyvomis. Ypač kuomet kalbėtume apie paukščių apsaugą ir veiklas miškų bei žemės ūkio sektoriuose. Tiesiog vyravo stereotipai, kad „pas mus su gamta viskas gerai“ arba „pas mus gamta dar natūrali, todėl aktyvi gamtosauga nėra aktuali“. Tačiau, kalbant apie įprastų besiveisiančių rūšių paukščių populiacijų gausos stebėseną šalies agrariniame kraštovaizdyje visi galime jaustis oriai. LOD šią veiklą pradėjo savo jėgomis ir neatsilikdami nuo kaimyninių šalių (metais anksčiau nei latviai ir beveik dešimtmečiu nei lenkai).

Po 30 metų nuoseklaus darbo galime didžiuotis, kad Europos Sąjungoje viešai pripažinta, jog dabartinį žemės ūkio politikos posūkį vadinamo „žalinimo“ kryptimi didele dalimi lėmė ES valstybėse-narėse surinkti paukščių populiacijų gausos stebėsenos duomenys. Jie tapo nenuginčijamais įrodymais, kad iki šiol vykdoma ES agrarinė politika biologinės įvairovės požiūriu yra, mažiausiai, netvari.

Kaimo kraštovaizdžio nykimo mastus rodo ir LOD surinkti duomenys – paukščių indekso mažėjimo tendencijos pateiktos pateikiamuose grafikuose kartu su LOD surinktus duomenis apibendrinančiomis išvadomis. Todėl EK jau priėmė sprendimus, kad 2023–2030 m. laikotarpiu šalys narės diegtų daugiau ir tinkamų agrarinės aplinkosaugos priemonių, orientuotųsi į geresnių sąlygų agrarinio kraštovaizdžio biologinei įvairovei (ypač paukščiams) palaikymą.

Reaguodama į tai, Lietuvos ŽŪM su EK suderino, jog didieji ūkininkai tam tikrą dalį žemės ūkio naudmenų privalės skirti vadinamiems agrarinio kraštovaizdžio elementams, būtų atkuriamos daugiametės pievos. Tai jau rimti sprendimai, kurie mums teikia vilčių, jog biologinės įvairovės nykimas agrariniame kraštovaizdyje bus sustabdytas.

Akivaizdu, kad mūsų visų laukia ir nauji iššūkiai. Svarbiausias iš jų – iškilo būtinas poreikis šiais metais dar šiek tiek padidinti stebėsenos maršrutų/vietovių skaičių agrariniame kraštovaizdyje (kad oponentai nekaltintų per maža tyrimu apimtimi).

Taip pat mus pasiekia EK informacija, jog Lietuvos valstybė į šalies strateginius aktus ir kitus aktualius dokumentus privalo įtraukti nuostatas dėl miško paukščių populiacijų indikatorius (MPPI) praktinio naudojimo. Manome, jog Aplinkos ministerija duomenų šio statistinio rodiklio rinkimą inicijuos jau šiais metais. O kaip bus, matysime.

Tačiau mums tuo pačiu kyla naujas iššūkis – mobilizuoti visus, galinčius patikimai identifikuoti įprastų besiveisiančių dieninių paukščių rūšis veisimosi sezone pagal išvaizdą, rūšiai būdingas giesmes, balsus bei specifinio elgesio elementus.

Artimiausiems metams prioritetą reikėtų skirti agrariniam, mišriam miško-agrariniam ir miškingam kraštovaizdžiams. Tokiu atveju dabartinės tyrimų apimtys dar išaugtų. Tačiau apimtis nustatome ne mes – Lietuvoje surinktus duomenis vertina tarptautinė ekspertų grupė, kuri teikia išvadą ar surinkti duomenys yra pakankamos apimties, o taikyta metodika (ir geografinis reprezentatyvumas visos šalies mastu) atitinka tokiems tyrimams keliamus reikalavimus. Tik minėtiems ekspertams aprobavus nacionalinius duomenis, jie patenka į Europines duomenų bazes. Tai didžiulis iššūkis ne tik LOD, bet ir visos šalies gamtininkams. Tam būtina turėti atitinkamą stebėtojų tinklą.

LOD – birdlife.lt

123rf ir LOD nuotraukos