Po stumbrą – į kiekvieną ūkį!

Lietuvos ūkininkai, girdėdami apie Kėdainių žemdirbių bėdas, tegu per daug nesidžiaugia, kad kaimyno tvartas dega, nes jau gana greitai gali patys savo laukuose išvysti bebraidančius šiuos didžiulius gyvūnus. Kaip „ŪP“ informavo vienintelis Lietuvoje kvalifikuotas stumbrų ekspertas Rytas Papšys, pagrindiniu Kėdainių bei Panevėžio rajonų ūkininkų problemos sprendimu laikytinas ne vien šių gyvūnų perkėlimas į Telšių, Varėnos miškuose ir Dzūkijos nacionaliniame parke esančius aptvarus, o dabartinės didžiulės bandos suskaidymas ir jos išskirstymas po visą Lietuvą.

Kėdainių ir Panevėžio rajonuose gyvenantys stumbrai daro didžiulę žalą čia žemes dirbantiems ūkininkams. Štai vien praėjusiais metais Kėdainių rajone stumbrų padaryta žala siekė 118 tūkst. Lt, o 2013 m. – 111 tūkst. Lt. Panevėžio rajone 2014 m. stumbrai pridarė žalos tik už 14 tūkst. Lt., tačiau 2013 m. ji siekė 99 tūkst. Lt. Vyriausybė, matydama ūkininkų nuostolius, dalinai juos kompensavo, tačiau kaip tolesnę prevencijos priemonę priėmė naują Stumbro apsaugos planą. Jame numatyta mažinti laisvėje gyvenančių stumbrų populiaciją, perkeliant gyvūnus į paruoštus aptvarus. Vėliau juos ketinama palaipsniui išleisti į laisvę. Pirmieji stumbrai iš Kėdainių rajono turėjo iškeliauti į Žemaitiją – Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“, kur, redakcijos žiniomis, jau baigti statyti aptvarai. Nors konkretus perkėlimo laikas nenustatytas, tačiau viešojoje erdvėje sklandė gandas, kad tai turi būti padaryta per antrąjį šių metų pusmetį. Iki metų pabaigos likus dviem su puse mėnesio „ŪP“ klausė stumbrininko R. Papšio, kaip einasi stumbrų perkėlimo darbai? „Pora stumbrų jau nuvežta į „Žvėrinčių“, o kiti dar laukia savo eilės. Tik žmonėms, prisižiūrėjusiems „National Geo­graphic“ kanalo, atrodo, jog tai paprastas darbas, tačiau taip tikrai nėra. Tikintis šio darbo sėkmės, pirmiausia reikia šaltos lietuviškos žiemos. Žemė turi būti kaip reikiant įšalusi, nes kitaip begaudant pabaidyti gyvūnai gali pridaryti didžiulės žalos aplinkiniams žieminiams pasėliams, klimpdami dirvoje susižaloti patys“, – sakė ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų specialistas. Pasak R. Papšio, šiuo metu vykdomi pasiruošimo stumbrų perkėlimui darbai. Ieškoma tinkamų infekcinių šautuvų, kuriais tikimasi užmigdyti gyvūnus, parenkama kita technika. „Šioje veikloje turiu patirties, todėl galiu pasakyti, kad stumb­ro užmigdymas bei paėmimas iš bandos yra labai sudėtingas darbas. Stumbrai turi stiprų bandos jausmą ir jiems ne tas pats, jei vienas jų narys netikėtai užmigs. Jie nepalieka draugų, todėl norint paimti užmigusį stumbrą reikia visą likusią bandą nuvilioti kažkur į šalį, o kai banda didelė, tai padaryti sunku“, – stumbrų „medžioklės“ subtilybes komentavo specialistas. Panevėžio ir Kėdainių ūkininkų teigimu, jų krašte šiuo metu gyvena apie 150 stumbrų dviem bandomis. Stumbrininkas R. Papšys pastebi, kad šių gyvūnų populiaciją padidino ir jų gyvybingumą sustiprino iš Baltarusijos atklydęs patinas. „Nors atklydėlis įnešė naujo kraujo, bet vis tiek bandose yra labai daug ligotų, šlubuojančių ar kitaip nesveikų stumbrų. Su jais reikia dirbti. Vilkas gi stumb­ro papjauti negali, todėl, mano nuomone, čia būtinas žmogaus įsikišimas. Reikia atlikti selekcinį darbą, iš bandų „išimti“ suluošintus, paliegusius gyvulius“, – pasakojo R. Papšys. Šiuo metu dėl rujos stumb­rai yra susiskaidę į mažesnes bandas, bet gyvena maždaug toje pačioje teritorijoje. R. Pap­šys norėtų šias nedideles bandas išsklaidyti po visą Lietuvos teritoriją. „Būtų gerai, jei stumbrai mažomis bandomis pasklistų po visą Lietuvą, ypač tai pasakytina apie tuos kraštus, kur žemės ūkis nėra toks intensyvus. Mažų bandų daromi nuostoliai pasėliams – nepalyginamai menkesni, jas lengviau valdyti. Mūsų tikslas nudirbti šį darbą, todėl tikimės ūkininkų supratimo, tolerancijos ir pagalbos“, – sakė stumb­rų ekspertas.

Dainius ŠEPETYS „ŪP“ korespondentas

Asmeninės Ryto PAPŠIO nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.