Po Velykų šaldytuve likęs maistas gali pakenkti: įspėja, ko geriau nebevalgyti

Vaistininkas Rimvydas Bakas pastebi, kad po didžiųjų metų švenčių žmonės su panašiais negalavimais į vaistinę užsuka dažniau.

„Po Velykų, Kalėdų ar ilgesnių šventinių savaitgalių žmonės dažniau kreipiasi dėl pykinimo, lengvo pilvo skausmo, viduriavimo ar bendro silpnumo. Dažnai paaiškėja, kad buvo valgyta daug sunkaus, riebaus maisto, o dalis patiekalų šaldytuve stovėjo jau ne vieną dieną arba buvo ilgiau palikti kambario temperatūroje“, – sako jis.

Virtą kiaušinį laikyti iki 2 valandų

Anot R. Bako, virtą kiaušinį kambario temperatūroje rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas. Geriausia juos laikyti šaldytuve – tuomet jų tinkamumo vartoti laikas pailgėja iki 7 dienų, tačiau jau po 2–3 dienų prieš valgant verta įvertinti, ar kvapas ir išvaizda nepakitę.

„Velykų margučiai, kurie dažnai ilgiau pastovi kambario temperatūroje, turėtų likti stalo puošmena, o ne maistas. Net jei nulupus jie atrodo normaliai ir nekvepia sugedusiu maistu, bakterijos jau gali būti pradėjusios daugintis“, – perspėja jis.

Ne ilgiau kaip 2 valandas kambario temperatūroje rekomenduojama laikyti ir mišraines, mėsos gaminius bei įvairias užtepėles. Tokį maistą geriausia kuo greičiau dėti į šaldytuvą, o ant stalo, jei reikia, papildyti mažesnėmis porcijomis, užuot viską palikus ilgam. Laikant šaldytuve, šiuos produktus rekomenduojama suvartoti per 2 dienas.

„Kiek jautresnės temperatūrai yra užtepėlės su žuvimi ar jūros gėrybėmis. Net ir laikant šaldytuve jas reikėtų suvartoti per parą, o kambario temperatūroje nepalikti ilgiau nei valandai“, – sako vaistininkas.

Švenčių likučiai – bakterijų terpė

R. Bako teigimu, po švenčių ilgiau kambario temperatūroje laikomas maistas greičiau tampa nesaugus vartoti. Pirmiausia tai lemia aukštesnė temperatūra nei šaldytuve.

„Tokios bakterijos kaip salmonelės ar Escherichia coli sparčiai dauginasi esant aukštesnei nei +5 °C temperatūrai, todėl šiltesnėje aplinkoje laikomas maistas gali greitai sugesti, net jei dar atrodo visai normaliai“, – pažymi jis.

Riziką didina ir kiti veiksniai: per šventes patiekalai dažnai liečiami bendrais įrankiais, rankomis, kartais tie patys įrankiai naudojami keliems dubenims ar patiekalams. Net ir nedideli bakterijų kiekiai tokiomis sąlygomis gali greitai padidėti.

„Ypač palanki terpė bakterijoms daugintis yra mėsos patiekalai, mišrainės su majonezu, žuvis ir jūros gėrybės. Šiuose produktuose daug drėgmės ir baltymų, todėl jie tampa itin jautrūs netinkamam laikymui“, – sako vaistininkas.

Dar vienas svarbus veiksnys – temperatūros svyravimai. Kai patiekalai kelis kartus ištraukiami iš šaldytuvo, vėl atšyla, vėl atvėsinami ar pašildomi, jie patenka į vadinamąją rizikos zoną, kurioje bakterijoms daugintis ypač palanku.

Ne vien galiojimo data: svarbu, kaip laikomas

Sprendžiant, ar maisto likučiai dar tinkami vartoti, vien nepasibaigusio galiojimo nepakanka. Vaistininkas pataria vadovautis paprasta taisykle: įvertinti kvapą, skonį, išvaizdą ir tekstūrą.

„Jei maistas kvepia rūgščiai, pelėsiu ar kitaip neįprastai, jo geriau nebevalgyti. Atsargumas ypač svarbus kalbant apie žuvį ar mišraines su majonezu. Jokiu būdu nereikėtų vartoti produktų, kuriuose matyti bent menkiausias pelėsio pėdsakas. Jei mėsa tapo pilkšva ar žalsva, pieno produktai pagelto, majonezas patamsėjo, o pats maistas tapo gleivėtas, lipnus ar neįprastos tekstūros, jį reikėtų išmesti“, – pažymi R. Bakas.

Pasak jo, virtus kiaušinius geriausia laikyti šaldytuve su lukštu – taip jie geriau apsaugomi nuo bakterijų ir drėgmės praradimo. Mišraines su majonezu, keptą ar virtą mėsą rekomenduojama laikyti sandariose talpose, pasirūpinant, kad vienas patiekalas nesiliestų su kitu.

„Viena dažniausių klaidų – greitai gendančius produktus laikyti šaldytuvo durelėse. Ten temperatūra svyruoja labiausiai, todėl saugiausia tokius produktus dėti į žemiausią šaldytuvo lentyną, kur ji yra pastoviausia ir žemiausia“, – teigia jis.

Kita dažna klaida – karštą maistą dėti tiesiai į šaldytuvą arba laikyti dideliuose induose, kuriuose jis ilgai išlieka šiltas. Taip pat žmonės neretai maišo skirtingus patiekalus viename inde, jų neuždengia ar neatskiria nuo kitų produktų. Visa tai didina užterštumo riziką.

Apsunkęs skrandis ar apsinuodijimas

Suvalgius nesaugaus maisto gali pasireikšti tiek paprasto nevirškinimo, tiek rimtesnio apsinuodijimo požymiai. Dažniausi simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, spazminis pilvo skausmas ir apetito stoka. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, vangumas, galvos svaigimas ir dehidratacija, kurią lydi sausos lūpos ar sumažėjęs šlapinimasis.

„Lengvesniais atvejais dažniausiai pakanka stebėti savijautą ir atkurti skysčių pusiausvyrą. Reikėtų dažnai ir mažais gurkšniais gerti skysčius, vengti alkoholio, kofeino bei daug cukraus turinčių gėrimų. Viduriavimą stabdantys preparatai apsinuodijimo maistu atvejais nerekomenduojami, nes gali trukdyti organizmui pašalinti toksinus“, – pastebi vaistininkas.   

Kai pykinimas ar vėmimas aprimsta, galima pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą – ryžius, duoną ar virtą liesą vištieną. Jei apsinuodijimą lydi karščiavimas, gali būti vartojami temperatūrą mažinantys preparatai, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas.

R. Bako teigimu, į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, kai atsiranda stiprus ar nuolatinis vėmimas, aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar vėmime, ryškūs dehidratacijos požymiai, silpnumas ar galvos svaigimas.

„Idea Prima“ informacija