Politinės Eligijaus Masiulio kyšio pasekmės

Tikėtinas pasitikėjimo augimas

Viena iš didesnių Lietuvos problemų yra pasitikėjimo teismais stoka. Bendrovės „Vilmorus“ 2023 m. spalio 12–21 dienomis atlikta gyventojų apklausa rodė, kad šalies teismais nepasitiki 29,7 proc. gyventojų, o pasitiki tik 22,5 proc. Taigi bendras pasitikėjimas neigiamas ir siekia –7,2 proc. Palyginimui – net ir daugelį šalies savivaldybių sudrebinus „čekučių“ skandalui pasitikėjimas savivaldybėmis yra teigiamas ir siekia +10 proc. Iš dalies tokius rezultatus lemia visuomenėje gana dažnas požiūris, kad teismai nebaudžia įtakingųjų ir politinę galią turinčių asmenų.

Šis teismo nuosprendis yra kardinaliai priešingas minėtai nuostatai. Tiesa, jis nutolsta ir nuo įprastinės praktikos, nes per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje laisvės atėmimu už korupciją kol kas tebuvo nubaustas tik vienas politikas – Audrius Butkevičius. Taigi tikimybė, kad valstybėje padidės pasitikėjimas teisiniu procesu, yra nemaža. Kita vertus, pirmosios ir antrosios instancijų teismų sprendimai atrodo taip stipriai besiskiriantys, kad abejonių gali likti. Juolab kad ir dalis politikų mėgins jas palaikyti.

Ar kyšininkai sės?

Tai turbūt opiausias ir labiausiai visuomenę dominantis klausimas, į kurį atsakyti šiandien dar nepavyks. Jeigu ir negalime kuo nors abejoti, tai tuo, kad nuteistų fizinių ir juridinių asmenų advokatai šiandien visomis išgalėmis pluša, kad Aukščiausiajam teismui būtų paduotas kasacinis skundas, o nuosprendžio vykdymas būtų atidėtas.

Išties priėmus įsiteisėjusį nuosprendį, o būtent toks ir yra Apeliacinio teismo sprendimas, jis turi būti vykdomas per keletą dienų arba teismo sprendimu atidedamas toks vykdymas. Žinoma, tokiam atidėjimui reikia pagrįstų argumentų. Visgi jis yra įmanomas.

Tikėtina ir tai, kad nusikaltėliais pripažinti asmenys už grotų praleis kelias dienas ar savaites, o vėliau prasidės mažiausiai metus truksiantis naujas etapas Aukščiausiajame teisme.

Kas laukia Liberalų sąjūdžio?

Nėra jokių abejonių, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas padarys papildomą žalą Liberalų sąjūdžio reputacijai. Būnant už korupciją teista partija, nebus patogu būti valdžioje. Visgi abejoju, kad laikini nepatogumai sutrukdys liberalams užbaigti šią kadenciją. Taigi Lietuva dar beveik metus turės Seimo pirmininkę, kuri yra už korupciją teistos partijos vadovė. Šio šleifo nepanaikins net ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen dalyvavimas prezidento rinkimuose.

Nors liberalai vos ne sutartinai ir, tenka pripažinti, pagrįstai teigia, kad blogiausia diena jau yra praeityje, kai buvo sulaikytas E. Masiulis, tačiau rimtų rizikų tikrai esama. Dar iki nuosprendžio, remiantis naujausiomis bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktomis apklausomis, Liberalų sąjūdį palaikė apie 7 proc. šalies rinkėjų. Tokių tyrimų paklaidos riba yra iki 3,1 proc., todėl hipotetiškai ir iki teismo sprendimo liberalai nebuvo labai nutolę nuo 5 proc. ribos, kurią būtina peržengti, norint patekti į Seimą. O štai po nuosprendžio sukeltos tiek reputacinės, tiek ir finansinės 376 600 Eur žalos jiems kils papildomų problemų tiek siekiant perkopti 5 proc. slenkstį, tiek ir norint dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios vardas irgi figūruoja tarp daugiau nei 700 puslapių teisminės medžiagos, gali siekti laikytis saugaus atstumo nuo liberalų. Problemų kils ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurie drauge su nuteistais koalicijos partneriais Vyriausybės programoje įsipareigojo kovoti su korupcija.

Vos ne paskutinė vinis į Darbo partijos karstą

Darbo partijai šis nuosprendis tapo dar viena vinimi į partijos karstą. Tiesa, jau netekus Viktoro Uspaskicho šios politinės jėgos populiarumas ėmė drastiškai mažėti, o karsto dangtis atrodė gana neblogai užkaltas.

Tikimybė, kad po metų nebeišvysime Darbo partijos Seime dar labiau padidėjo jai gavus apie 300 000 Eur dydžio baudą. Jeigu ne šios partijos, o tiksliau – Viktoro, gebėjimas ją nuolat prikelti, neabejočiau, kad darbiečiai jau yra politinis lavonas. Dabar hipotetinė išgyvenimo tikimybė yra likusi. Visgi ji artima nuliui.

Kam teks politiniai dividendai?

Didžiausią politinę naudą dėl šio Apeliacinio teismo sprendimo, mano vertinimu, gaus Sauliaus Skvernelio Demokratai „Vardan Lietuvos“. Būdami nauja partija, jie yra pakankamai toli nuo šios istorijos, todėl gali aktyviai kritikuoti valdančiąją daugumą. Tą S. Skvernelis jau ir yra pradėjęs daryti.

Dar daugiau, naudos jis išpeš iš to, kad padidėjęs liberalų toksiškumas mažina socialdemokratų norą dirbti išvien, o po metų su kažkuo formuoti valdančiąją daugumą LSDP vis tiek teks. Neabejoju, kad S. Skvernelis su savo komanda pasisiūlys į pagalbą.

Vietoje išvadų

Procesas tęsiasi ir galutines išvadas daryti dar anksti, bet vieną pasidaryti galima. „MG grupė“ ir R. Kurlianskis buvo nuteisti, jų kaltė įrodyta, tačiau koncerno galvai ir potencialiai didžiausiam naudos gavėjui jokie įtarimai nėra pareikšti. Tikėkimės, kad įrodymų surinkimo sudėtingumas, o ne politinės įtakos lėmė šią situaciją.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.