Posėlis: tarp gamtos ir taisyklių

Iškėlė problemą

Šiais metais dėl nepalankių meteorologinių sąlygų javapjūtė daugelyje Lietuvos regionų užsitęsė – dalis žemdirbių pagrindinių kultūrų derlių nuėmė tik praėjusios savaitės pabaigoje, o kai kuriuose ūkiuose derliaus nuėmimo darbai dar nebaigti. Todėl nemažai daliai augalininkų, siekiančių gauti paramą, reikalavimas posėlį pasėti iki rugpjūčio 15 d. tapo realiai neįgyvendinamu iššūkiu. Nerimą žemdirbiams sustiprino ir NMA darbuotojų skambučiai, įspėjantys apie nuo rugpjūčio 15 d. planuojamas posėlių patikras. Šią problemą socialiniame tinkle iškėlęs Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius „Ūkininko patarėjui“ prisipažino, kad į jo viešai išreikštus nuogąstavimus operatyviai reagavo tiek NMA, tiek žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, paviešinęs informaciją, kad jo nurodymu yra koreguojamas posėlio sėjimo laikas – posėlis turi būti pasėtas iki rugpjūčio 29 d. ir nepertraukiamai išlaikytas dirvoje bent 6 savaites.

„Šią problemą keliame jau kelinti metai, nes metai klimatine prasme skiriasi. Todėl nesuprantama, kodėl, aiškiai matant situaciją laukuose, sprendimai nepriimami iš anksto. Kodėl turime laukti patikrų, pažeidimų fiksavimo, sankcijų grėsmės, masinių ūkininkų skundų ir tik tada pradėti spręsti problemą?“ – svarstė M. Maciulevičius.

Į diskusiją įsitraukę žemdirbiai kritikavo, jų nuomone, pernelyg didelį NMA tikrintojų atotrūkį tarp realios situacijos ūkiuose suvokimo ir biurokratinių teorinių reikalavimų. „Susidaro įspūdis, kad NMA nežino, kokia padėtis yra ūkiuose. Popieriuose yra viena, o gyvenime būna visai kitaip“, – rašė viena iš diskusijos dalyvių.

Sulaukė skambučio

Praėjusią savaitę skambučio iš NMA sulaukęs Kauno r. ūkininkaujantis Andrius Staliūnas ŪP pasakojo, kad tikrintojai jį informavo, jog į ūkį atvyks iš karto po Žolinės. „Sakau: viskas gerai, tikrinkite, – pokalbį pradėjo ūkininkas, atkreipdamas dėmesį į formalų požiūrį, kai tikrintojai patikras pradeda nuo užsibrėžtos datos, o ūkininkų darbų ritmą diktuoja ne taisyklės, bet gamta. – Tai yra normalus dalykas. Tenka apgailestauti, kad žmonės, priėmę taisykles, nėra įsigilinę bei nesupranta žemės ūkio veiklos savitumo, nesuvokia, kas yra gamta. O ji yra didžiausias mūsų partneris, koreguojantis darbus. Gamta turi savo ritmą ir mes turime prie jos prisitaikyti. O valdžios atstovai, visi tikrintojai ir kiti žiūri tik į datas, skaičiukus ir aiškina, kad jau kažkas turi būti padaryta, nes tai – įsipareigojimas“, – kalbėjo Kauno r. ūkininkas, puikiai suvokiantis, kad įsipareigojimai lieka įsipareigojimais, o žemdirbiai ir be įsipareigojimų savo ūkiuose atlieka minėtus darbus, nes posėlis dirvožemiui teikia akivaizdžią naudą.

„Mes neatsisakome įsipareigojimų, bet yra apibrėžta, kad juos turime įvykdyti iki rugpjūčio 15 d. Prisirišti prie datos – absurdiškas dalykas. Juk reikėtų kiekvienais metais vertinti situaciją, žiūrėti kada javapjūtė prasideda, kada ji baigiasi. Buvome įpratę, kad ji baigiasi rugpjūčio pirmomis dienomis, tai tiko ir priimta taisyklė. Bet pernai, šiemet situacija yra kitokia. Egzistuoja ir dar viena problema – posėlių išlaikymas 8 savaites. Man kyla klausimas, ar taisykles priimantys žmonės yra susiję su žemės ūkiu, ar jie yra buvę laukuose? Juk jei leidžiame augalui sužydėti, darome ne naudą pasėliui, bet žalą. Tai ir yra skaudžiausia, kai niekada nepasėjusieji nė grūdo priima taisykles, kada grūdą sėti. Nemanau, kad tai yra teisinga. Priimantieji taisykles turėtų išmanyti šią sritį ir patys joje būti geriausi, kad ir kitiems padėtų siekti geriausio rezultato“, – ŪP dėstė A. Staliūnas.

Lemia klimato sąlygos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas teigė, kad ūkininkai visada nori lankstesnių datų, nes Lietuva yra tokioje zonoje, kurioje sudėtinga prognozuoti orus, todėl ne visada pakanka net ir geriausių pastangų, kad pavyktų tilpti į numatytus terminus. „Tokiais atvejais kalbėti apie pikt-
naudžiavimą nėra pagrindo – darbų terminus dažnai lemia nuo ūkininkų nepriklausančios klimato sąlygos, todėl norisi lankstumo. Dabartinė tvarka, kai turime žiūrėti į ŽŪM ir tikėtis, kad ji laiku reaguos, nėra normali. Terminus reikia peržiūrėti ir juos pakoreguoti į vieną ar į kitą pusę, tai nuimtų įtampą“, – ŪP aiškino M. Puidokas.

Pasak LŪS vicepirmininko, ne mažiau svarbu įvertinti ir posėlio išlaikymo termino agronominę bei ekonominę pusę. Agronominiu požiūriu posėlį naudinga išlaikyti kuo ilgiau, tačiau valstybė taip pat turėtų būti suinteresuota, kad ūkininkai spėtų pasėti žiemines kultūras, nes net ir antrojoje rugsėjo pusėje pasėtos žieminės kultūros duoda didesnį derlių nei vasarinės. „Suprantu, pirmaisiais–antraisiais metais teisinės normos galiojimo metais mes visi eksperimentuojame, žiūrime, tačiau dabar jau galime daryti išvadas – tiek patys žemdirbiai, tiek ministerija. Manau, reikėtų peržiūrėti, kas vyksta realybėje, ir nustatytą tvarką labiau pritaikyti prie praktikos – „nuleisti ant žemės“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jis teigiamai vertina jau priimtą ŽŪM sprendimą koreguoti terminą, tačiau mano, kad būtų naudinga susėsti prie bendro stalo su žemdirbiais ir aiškiau sutarti dėl tolesnių terminų nustatymo rėmų. „Iš NMA ūkininkai tikisi ne taikomų sankcijų, o pirmiausia galimybės ištaisyti pažeidimą. Sankcijas reikėtų taikyti tik tada, jei ūkininkas nepasitaiso ar piktybiškai nedaro to, kas priklauso. Tuomet ir požiūris į įstaigą bus kitas“, – atviravo LŪS vicepirmininkas.

Nerimastinga žinia

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktorius Sigitas Puodžiukas taip pat kalbėjo apie praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžiusią nerimastingą žinią, kad tuoj po Žolinės į žemdirbių laukus išriedės automobiliai su kontrolieriais, tikrinančiais posėlius. „Tikrintojams tai –
įprasta kalendorinė data, kai jie uoliai atlieka teisės aktais įtvirtintą pareigą. Niekas nepaneigs ir negali priekaištauti, kad nebuvo priminta ir pranešta apie numatomas patikras, nes NMA interneto svetainėje liepos 14 d. buvo paskelbta atnaujinta informaciją apie posėlio sėjimą. Labiausiai sunerimti turėjo prekinių ūkių savininkai ir vadovai. Nors viešai bandoma įtikinti, kad kontrolieriai visiems vienodai teisingi ir išimčių nedaro, tačiau akivaizdu, kad Reglamentu 2021/2116 sumažinus kontrolės naštą ūkiams iki 10 ha, tikrintojų maršrutai driekiasi į didžiuosius ūkius“, – teigė S. Puodžiukas.

Pasak jo, puiku, kad prašymą vadovautis sveiku protu išgirdo žemės ūkio ministras K. Mažeika, ramindamas žemdirbius, jog šių metų deklaruoto posėlio įsėjimo ir išlaikymo terminai yra pakeisti. Tačiau po šios žinios sekė dar viena: „Ateityje svarstysime galimybę posėlio įsėjimo terminą vėlinti, kad nustatyta data geriau atitiktų realias žemės ūkio sąlygas.“

„Labai gerai, kad ministras ėmėsi raminti žemdirbius, o svarbiausia „juodu ant balto“ įtvirtino pažadą, nes kontrolieriai, tikrindami žemdirbius, vadovaujasi ne sveiku protu, o tuo, kas parašyta popieriuje. Jiems nesvarbu, kad dėl meteorologinių sąlygų javapjūtė daugelyje Lietuvos vietų vėluoja, jiems nesvarbu, kad žemdirbiai dirba sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis. Svarbiausia šventai atlikti pareigą, kaip nustatyta taisyklėse“, – atkreipė dėmesį LŽŪBA direktorius.

Seniai kelia klausimą

S. Puodžiukas grįžo prie taisyklių, kurias ministrai kasmet žada tikslinti, ir pažymėjo, kad LŽŪBA seniai kelia pasitikėjimo žemdirbiais, taip pat posėlių sėjos ir išlaikymo klausimus. „Ministras žada svarstyti vėlinti posėlio įsėjimo terminą, kad data geriau atitiktų realias žemės ūkio sąlygas. Su visa pagarba ministro ketinimams, bet tai greičiau panašu į būrimą kavos tirščiais ir niekaip nesusišaukia su kalbomis apie biurokratijos mažinimą. Nieko žemdirbiui nėra baisiau, kaip įvairių taisyklių kaitaliojimas. Mūsų nuomone, žemdirbiai pakankami išprusę ir raštingi, todėl reikia jais pasitikėti. Jeigu kuris apsisprendė dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Tarpiniai pasėliai“, tai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, t. y. pasėlių deklaravimo taisyklėse, užtektų pasakyti, kad pasirinkus deklaruoti posėlį, pasėjant ar įsėjant jį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas reikėtų informuoti NMA apie sėją, nurodant valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius, tikslią sėjos datą.

Tokiu atveju nebūtų „prisirišta“ prie konkrečios posėlio sėjos datos ir nereikėtų žvalgytis į dangų ir pratęsinėti terminų“, – ŪP tikino LŽŪBA direktorius.

Pasak jo, tokiu būdu būtų atsisakyta biurokratinės procedūros, kai žemdirbys „turi per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo jų valios nepriklausančias aplinkybes (force majeure) ar išimtines aplinkybes, pranešti apie jas ir pateikti tai įrodančius dokumentus NMA, nurodant priežastis, dėl kurių negalima laiku pasėti posėlį ir išlaikyti jį numatytais terminais.

„Kad kontrolieriai neliktų be duonos, tai, atlikę rizikos vertinimą, pasirinktinai patikrintų ir, nustatę pažeidimus, taikytų sankcijas taip, kaip priklauso“, – pažymėjo S. Puodžiukas. Pasak jo, lygiai taip pat yra ir su posėlio išlaikymo terminu – vienur rašoma, kad jį reikia išlaikyti bent 8 sav., kitur – bent 6 sav. LŽŪBA nuomone, taisyklėse yra painių ir vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, todėl ir vėl reikalingas pasitikėjimas žemdirbiais. „Konkrečių atvejų ir pavyzdžių tikrai yra nemažai, todėl LŽŪBA siūlo sėsti, išdiskutuoti ir taisyklėse įtvirtinti realiai įgyvendinamus reikalavimus ir terminus, nepažeidžiant Europos Sąjungos (ES) reglamentinių reikalavimų, bet ir neperlenkiant lazdos griežtinant nacionalinius reikalavimus, kaip neretai nutinka“, – tikino ŪP pašnekovas.

Situacija stebima

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.