Praėjusią savaitę saulėti ir vėjuoti orai mažino elektros kainą 10 procentų

Balandžio 14–21 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 10 proc. nuo 71 Eur / MWh iki 63 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje 53 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje vyravo palankūs orai atsinaujinančių energijos išteklių generacijai. Nors vėjo elektrinės ir toliau gamino didžiausius elektros kiekius Lietuvoje – 61 GWh, tačiau saulės elektrinės atsiliko visai nedaug – praėjusią savaitę pagamino 49 GWh. Ketvirtadienį 13 valandą saulės elektrinės vidutiniškai generavo 1155 MW, tai naujas valandos gamybos rekordas. Praėjusią savaitę net 9 valandas saulės elektrinių generacija viršijo 1000 MW. Palyginti, vėjo jėgainių generacija šią ribą peržengė 5 valandas ir maksimaliai pasiekė 1117 MW. Svarbu pažymėti, kad vėjo ir saulės elektriniės didžiausią galią pasiekia ne tuo pačiu metu – kai vėjuota, saulės generacija įprastai yra nedidelė, o saulėtomis dienomis vėjas dažnai nurimsta. Taip šios dvi skirtingos atsinaujinančių išteklių rūšys papildo viena kitą“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas Andrius Maneikis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. nuo 226 GWh iki 207 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 93 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 193 GWh elektros energijos, tai yra 12 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 218 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 36 proc. nuo 94 GWh iki 61 GWh. Šiluminių jėgainių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 2 proc. nuo 57 GWh iki 58 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 7 proc. nuo 13 GWh iki 14 GWh. Saulės elektrinių generacija išaugo nuo 41 GWh iki 49 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 30 proc., saulės elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 7 proc.,  o kitos elektrinės – 6 procentų. 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 14 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 1 proc. nuo 92 GWh iki 91 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 87 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 5 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 5 proc. nuo 62 GWh iki 59 GWh. 65 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 32 proc. į Lenkiją, o likę 3 proc. į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61 proc. Lenkijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 72 proc. Lietuvos kryptimi.

„Litgrid“ informacija