Praėjusią savaitę sumažėjo tik didmeninė elektros kaina, kiti energijos ištekliai brango

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, rugpjūčio 31d. – rugsėjo 4 d., didėjo 16,9 proc., savaitės kainų vidurkis sudarė 71,2 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 24–28 d.) vidutinė dujų kaina siekė 60,92 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 32 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 38,85 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 2–6 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 31–72 Eur/MWh ribose.

Dujų kainų vidurkis JAV prekybos taške HENRY HUB per savaitę, rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d., didėjo 4,7 proc. – siekė 2,90 USD/MMBtu (angl. Million British Thermal Units, liet. JAV dolerių už 1 mln. britiškųjų šiluminių vienetų). Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 24–28 d.) kaina buvo 2,77 USD/MMBtu. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, dujų kainos artimiausiu laikotarpiu gali svyruoti 2,94–3,50 USD/MMBtu ribose. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų Henry Hub savaitės vidurkis buvo 2,88 USD/MMBtu.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 66,59 proc., praėjusią savaitę buvo 64,73 proc., prieš metus tuo pačiu laikotarpiu saugyklų užpildymas vidutiniškai siekė apie 79,48 procento.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 45,94 proc., prieš savaitę buvo 45,03 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 52,76 procentus. Saugykla pildoma pasibaigus vamzdynų tarp Latvijos ir Lietuvos remontui.

Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 419,36 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 158,06 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 0,6 proc. – suvartota 163,15 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 162,18 GWh). Į Latviją išsiųsta 290,52 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 0 GWh).

Biodujų gamyklose pagaminta 8,56 GWh dujų (44,35 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 5,93 GWh).

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę, rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d., siekė 94,5 USD/bbl – tai 5,6 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 89,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 67,5 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 73,5 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–8 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 74–96 USD/bbl ribose.

2026 m. rugpjūčio 31 d., palyginti su rugpjūčio 24 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,7–2,3 proc., Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 0,2 proc. ir 0,4 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, sumažėjo 0,4–3,4 proc., Estijoje kaina padidėjo 2,2 procento. Tarp Baltijos šalių mažiausia benzino vidutinė kaina yra Lietuvoje, dyzelino – Estijoje.

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,2 proc., dyzelino – 0,2 proc. didesnė.

Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse išaugo: dyzelino kaina padidėjo 0,5 proc. – iki 2,082 Eur/l, benzino kaina padidėjo 2,4 proc. – iki 1,833 Eur/l, SND kaina – iki 0,777 Eur/l.

Biokuro kaina, artėjant šildymo sezonui, kyla ir praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 29,46 Eur/MWh – ji padidėjo 5,48 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 27,93 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,6 proc. ir siekia 30,16 Eur/MWh – tai 48 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 20,44 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,01 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 18,97 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą nei yra paklausa.

Šios vasaros pabaigoje biokuro kainos pasiekė lygį, kuris atitinka žiemos viduryje buvusį kainos lygį (gruodžio 30 d. kaina buvo 26,45 Eur/MWh).

Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę padidėjo 9,1 proc. – sukaupta 24 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 25,6 procentus. Vertinant pastaruosius penkerius metus, ilgalaikių sandorių dalis sudarydavo apie 35 proc. nuo reikiamo viso sezono kiekio.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 11 proc. – nuo 96,1 Eur/MWh iki 85,4 Eur/MWh. Vandens rezervuarai pietų Norvegijoje pasiekė žemiausia lygį per 30 metų, tuo metu Lietuvoje didmeninės elektros kainos mažėjo dėl ypatingai produktyvios savaitės, vietinė generacija viršijo bendrą šalies poreikį net tris dienas iš eilės, o šeštadienį kaina nukrito iki 17 Eur/MWh, žemiausia nuo rugpjūčio 8 dienos. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 106 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 92,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 91–168 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje sieks 32–115 Eur/MWh.

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo  vidutiniškai 10 procentais: Latvijoje kainos mažėjo 11 proc. – nuo 95,8 Eur/MWh iki 85,4 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 23 proc. – nuo 78,4 Eur/MWh iki 60,3 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 7 proc. – nuo 88,7 Eur/MWh iki 82,7 Eur/MWh; Vokietijoje mažėjo 9 proc. – nuo 124,2 Eur/MWh iki 113,1 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 7 proc. – nuo 125,2 Eur/MWh iki 134,4 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 15 proc. – nuo 53,6 Eur/MWh iki 45,7 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rūgpjučio 31 – rugsėjo 6 d., palyginus su ankstesne savaite, didėjo 4,6 proc. – iki 232,2 GWh (buvo 221,9 GWh). Vartojimas šiemet 12,8 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (205,9 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 4,9 proc. – iki 256,1 GWh (ankstesnę savaitę buvo 244 GWh).                                                           

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 14,2 proc., palyginti su ankstesne savaite (208,8 GWh), ir siekė 238,6 GWh. Šalyje pasigaminta 103 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 94 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 93 procentais.

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 82 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 131,4 GWh, arba apie 64 proc. suvartotos elektros.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 61,9 GWh, 21,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 78,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 48,9 GWh, arba 20,9 proc. mažiau nei šiemet.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 136,5 GWh elektros energijos, arba apie 50,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 90,6 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 27,5 GWh, arba 79,9 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 17,4 GWh – tai 8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,2 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 7,5 GWh, arba 57,1 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 9,6 GWh elektros energijos, arba 24,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 12,6 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 42,1 GWh elektros energijos, arba 339,2 proc. daugiau nei šiemet.

LEA informacija