Organizatoriai skaičiuoja, kad nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 11 d. vyksiančių žaidynių metu reikės pamaitinti 15 000 olimpinio kaimelio sportininkų. Per dieną prireiks iki 40 000 porcijų, kurioms renginio rėmėja prancūzų maisto įmonė „Carrefour“ planuoja pateikti 600 tonų maisto (šviežių produktų, grūdų ir džiovintų vaisių). Iš 170 tiekiamų produktų 108 (63 proc.) bus prancūziški.
Prancūzijos maisto augintojai jau praėjusią savaitę pademonstravo pasirengimą svarbiausiam šių metų šalies renginiui. Vilerone, maždaug 20 km į šiaurę nuo Paryžiaus, 480 ha ūkio savininkas pristatė žaidynėms išrinktą bulvių veislę ‘Jazzy‘ ir parodė laukus, kuriuose jau artimiausiomis dienomis bus pasodinta 18 tonų šios veislės bulvių.
Specialiai žaidynėms Ile-de-France regiono augintojai pasodins žiedinių kopūstų, porų ir šviežių žolelių.
Maistu sportininkams besirūpinantys augintojai ir tiekėjai neslepia, kad olimpinės žaidynės jiems yra tarsi savotiška vitrina, unikali proga parodyti pasauliui, koks yra Prancūzijos ūkis, kas jame gaminama, kokia produktų kokybė, specifika, pademonstruoti auginamas daržovių ir vaisių veisles.
Pagal organizatorių sumanymą, dar vienas pasirengimo renginiui akcentas – klimato apsauga. 2024 m. Paryžiaus specifikacijose numatyta, kad 25 proc. maisto atsargų turi būti tiekiama iš ūkių, nuo varžybų vietų nutolusių ne daugiau nei 250 km spinduliu. Taip siekiama, kad būtų maksimaliai mažinamas CO2 išmetimas ruošiant ir tiekiant maistą sportininkams.
Apie tai, kad Paryžius turi ambicingą tikslą panaudoti olimpines žaidynes kaip prancūzų mitybos įpročių keitimo katalizatorių, kalba ir buvęs profesionalus Prancūzijos kanojininkas, daugkartinis Europos, pasaulio ir olimpinis čempionas slalomo rungtyse Tony Estanguet. Pasak jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas malonumui ir geram maistui, taip pat aplinkos apsaugai.
„Pasirūpinsime, kad mėsainiai šiek tiek skirtųsi, priklausomai nuo to, esame Marselyje ar Île-de-France, kad kiekvieną kartą įtrauktume daugiau vietos produktų ir galėtume derinti gerą maistą, maitinimo malonumą su iššūkiu sumažinti anglies pėdsaką“, – teigė buvęs olimpietis, įsitikinęs, kad tai sumani strategija sėkmingai derinti sportą, mitybą ir tvarumą.
Nesklandumų neišvengta
Kaip dažnai nutinka, gerus sumanymus lydi nesklandumai. Paryžiuje skandalas nekilo, tačiau kai kurios olimpinių žaidynių organizatorių idėjos kaip reikiant išgąsdino javų augintojus.
Pagal sumanymą, Paryžiuje Olimpiados atidarymas ir sportininkų paradas turėtų vykti juos laiveliais plukdant Senos upe. Tai reiškia, kad didžiausia miesto vandens arterija laivybai bus uždaryta dar prieš renginį, nuo liepos 20 d. iki 26 d. Pirminiame plane buvo numatyta, kad navigacija upe bus sustabdyta dar ilgiau. Tai ir sukėlė grūdininkų nerimą.
Grūdų sektorius iš pradžių baiminosi, kad upė laivybai bus uždaryta per visą olimpinių žaidynių laikotarpį, o „tai sektoriui būtų kainavę 500 mln. eurų“, – jau sausį susirūpinimą išreiškė François Lépy, atsakingas už „Intercéales“ logistikos klausimus.
Tada jis priminė, kad Senos upė yra „konkurencinga“ ir „logistiniu požiūriu labai svarbi“ ašis, kasmet ja cirkuliuoja 3 mln. t javų, iš kurių 1 mln. t – vien vasaros laikotarpiu.
Nors dėl visuotinio atšilimo derlius kasmet paankstinamas, pirmųjų miežių krovinių laukiama liepos pradžioje, paskui atkeliaus kviečiai ir rapsai, o rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje – pirmosios saulėgrąžos ir kukurūzai.
Atsižvelgiant į situaciją, pažadėta, kad prefektūra nagrinės kompensavimo mechanizmus grūdų augintojams, jei šie patirs žalos.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.