Prašo teisėsaugos pagalbos

Paima iš po nosies

KRK buvo aptartas žemės ūkio paskirties žemės pardavimų viešinimas, kuris dabar kelia nemažai mįslių. „Anksčiau, parduodant žemę, visi kaimyninių sklypų savininkai būdavo raštu apie tai informuojami. Dabar kažkodėl tokia informacija neteikiama, nes, kaip buvo paaiškinta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo atitinkamas įstatymas, kuris to nereikalauja. Ta informacija pasidarė riboto prieinamumo ir pasiekiamumo. Jeigu įstatyme padarytas toks tylus veiksmas, tai reikia grąžinti buvusią tvarką, kad tai netaptų įrankiu įveikinėti tuos, kurie dirba žemę“, – teigė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, įstatymo pakeitimai sudarė tokias sąlygas, kad žemė iš po nosies nuperkama, galbūt siekiant ją brangiai pernuomoti ar parduoti.

Ignalinos r. ūkininkas Petras Jelinskas patvirtino, kad besiribojančių sklypų savininkai jau tik post factum sužino apie parduotą žemę. „Atėjo žmonės ir sako, kad jie yra nauji šeimininkai žemės, kurią mes dirbome, buvęs savininkas ja leido naudotis. Jis neinformavo, kad parduoda, mes to net nežinojome“, – KRK pasakojo ūkininkas.

Jis akcentavo, kad be atviros informacijos apie parduodamą žemę ūkininkai negali konkuruoti, apsunkinamas žemės konsolidacijos procesas, galbūt yra apsimestinių sandorių, kurių negali identifikuoti ir apskųsti, galbūt bandoma nuslėpti mokesčius valstybei. „Šiemet pakilo kaina už Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymos išdavimo paslaugą (iki 47 Eur), bet šiuo atveju darbo sumažėjo, nes NŽT neviešina informacijos ir nesiunčia laiškų“, – pastebėjo P. Jelinskas.

Žemės ūkio ministro patarėjas, buvęs laikinasis NŽT vadovas Saulius Mocevičius atkreipė dėmesį, kad pakėlus minėtos rinkliavos dydį, buvo skaičiuota, jog į tai įeis ir besiribojančių žemės sklypų savininkų informavimas, bet tai dabar nevyksta, nors mokestis padidintas.

Aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė KRK aiškino, kad įstatymas buvo pakeistas 2023-iųjų viduryje, siekiant stabdyti ir spręsti ūkių stambėjimo problemą. Buvo atsisakyta besiribojančių sklypų savininkų pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, atitinkamai išnyko ir informacijos viešinimo pareiga.

Prieš žemdirbius – beisbolo lazdomis?

KRK narys Jonas Gudauskas užsiminė, kad ir anksčiau su žemės ūkiu nesusiję asmenys apkartindavo ūkininkų gyvenimą. Parlamentaras papasakojo atvejį, kai prie vienos fermos pašalietis įsigijo įsiterpusį kelių hektarų sklypą ir už jį paprašė solidžios sumos. Neturėdamas kitos išeities, ūkininkas turėjo sumokėti, kitaip nebūtų galėjęs privažiuoti prie fermos, ginti galvijų. „Dabar ši problema tik gilėja. Ūkininkai, kurie 10–15 metų dirbo valstybinę žemę, nūnai gauna tik pasirašyti, kad jie jau yra nuomininkai žemės, priklausančios kitam savininkui, kuris niekaip nėra susijęs su žemės ūkiu“, – Seimo narys atskleidė, kas vyksta su valstybine žeme ir kaip yra maustomi žemdirbiai. 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis buvo dar atviresnis. „Ne kartą kalbėta, kad valstybinės žemės nuoma, jos pernuomojimas iš žemdirbių asmenims, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla ir tą žemę deklaruoja dėl tiesioginių išmokų, jau tapo verslu. Ir šis verslas, manau, yra vykdomas kartu su NŽT. Jeigu anksčiau aplinkos viceministrė buvo sakiusi, kad NŽT pasiekusi dugną, tai dabar, manau, tą dugną pramušė. Žinant, kur yra valstybinės žemės sklypeliai, ir galbūt per įgaliotus asmenis rašomi pareiškimai, kad išnuomotų tuos sklypelius dar nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutartims“, – KRK problemą aiškino LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis teigė žinantis, kad Šiaurės Lietuvoje žemdirbiai nustūminėjami jau nuo šimtų tokių sklypelių. „Ne paslaptis, kad kai kurie tokias sutartis jau išsimušinėja ir beisbolo lazdomis. Mes kreipiamės į aplinkos ir žemės ūkio ministrus, kad tą problemą spręstų skubos tvarka. Aplinkos ministerija tą raštą persiuntė NŽT, ir – galai į vandenį. Manau, kad varnas varnui akies nekirs, todėl prašome, kad įsikištų STT ar prokuratūra, kurios gina viešąjį interesą, nes problema tik gilėja. Taip pat reikia nustatyti ir privačios žemės nuomos tvarką, kad nebūtų išmušinėjimų ir „berniukai“ nedarytų tvarkos pagal savo taisykles“, – viešai teisėsaugos pagalbos prašė J. Sviderskis. KRK nutarta inicijuoti atitinkamas teisės aktų pataisas dėl žemės pardavimo ir sugrąžinti viešinimo tvarką.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.