Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Simbolinė gamyklos statybų pradžios ceremonija.

Oficialia ceremonija pradėti „Rheinmetall“ šaudmenų gamyklos Baisogaloje statybos darbai

2025/11/04


Padidink tekstą

Netoli Baisogalos 2026 metų pabaigoje pradės veikti bendra Vokietijos ir Lietuvos 155 mm artilerijos šaudmenų gamykla, kuri padidins šalies gynybos pramonės pajėgumus ir prisidės prie nacionalinio saugumo užtikrinimo. Lapkričio 4 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo simbolinėje gamyklos statybų pradžios ceremonijoje. 

Iškilmingos ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, „EPSO-G“ įmonių grupės vadovas Mindaugas Keizeris ir „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris simboliškai pažymėjo gamyklos statybų pradžią.

„Energetika peržengia šio sektoriaus ribas. Energetinis ir nacionalinis saugumas – šiandien tai dvi neatskiriamai susijusios sritys. „EPSO-G“ grupė įrodė savo lyderystę įgyvendinant tokius strateginius energetikos projektus, kaip sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais, o dabar tai daro dalyvaujant Lietuvos ir Europos saugumui reikšmingame projekte kartu integruojant atsinaujinančią energetiką“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak Ž. Vaičiūno, toks pramonės pritraukimas turi reikšmę ne tik šalies saugumui, ekonomikai, tačiau ir energetikai, nes prisideda prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros – tai elektros energijai imli gamykla, o didesnis elektros vartojimas skatina AEI plėtrą. Rengiant projektą iškeltas tikslas bent dalį elektros energijos pasigaminti vietoje – šiemet pasirašytas memorandumas dėl AEI naudojimo gamyklos poreikiams – šalia jos jau planuojama įrengti 2 MW galios saulės elektrinių parką, o ateityje bus svarstoma galimybė įrengti ir elektros energijos kaupimo sistemas. 

Gamyklos, kurią valdys įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“, statybos projekte dalyvauja ir naujosios energetikos grupė „EPSO-G“, įmonės „Valstybės investicinis kapitalas“ bei „Giraitės ginkluotės gamykla”. Pasak „EPSO-G“ vadovo Mindaugo Keizerio, tai rodo stiprų valstybės kapitalo įmonių bendradarbiavimą įgyvendinant strateginius tikslus.

„Kaip valstybės valdoma energetikos grupė jaučiame atsakomybę prisidėti prie Lietuvos atsparumo ne tik energetikos, tačiau ir gynybos pramonės srityse. Projekte pasitelkiame savo sukauptą patirtį įgyvendinant strateginio lygmens infrastruktūrinius energetikos ir saugumo projektus“, – teigia „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

Praėjusių metų gruodį „Rheinmetall“, „EPSO-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklos atstovai oficialiai pasirašė akcininkų sutartį, dėl  bendrovės „Rheinmetall Defence Lietuva“, kuri statys 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklą, investicijos įgyvendinimo. Sutartyje numatyta, kad 51 proc. įmonės „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų priklausys „Rheinmetall“, 48 proc. valdys „EPSO-G Invest“, o 1 proc. – Giraitės ginkluotės gamyklai.

Planuojama, kad gamykla netoli Baisogalos pradės veikti 2026 metų pabaigoje ir kasmet galės pagaminti dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų. Į gamyklą preliminariai ketinama investuoti iki 300 mln. eurų. Gamykla regione turėtų sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų.

„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.

 

Energetikos ministerijos informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.