Prezidentas Vilniaus viršūnių susitikime: būtinas naujas ambicingas susitarimas dėl gynybos išlaidų

Į Lietuvą atvyko Bukarešto devyneto šalių (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos) bei Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos) atstovai. Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Prezidentas su valstybių vadovais aptarė Aljanso rytinio flango saugumo ir gynybos stiprinimą bei pasiruošimą birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Susitikimo pradžioje sveikinimo žodį tarė Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Hagos viršūnių susitikimas vyks itin svarbiu metu. Jis bus lemiamas NATO ateičiai ir pagrindinei jos užduočiai. Iš šio susitikimo Lietuva tikisi didesnio transatlantinio vienybės jausmo, patvirtinto įsipareigojimo kolektyvinei gynybai bei pasiryžimo apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidento teigimu, Hagos viršūnių susitikimas taip pat turi pasiųsti aiškią žinią: NATO remia ir toliau rems Ukrainą, Ukrainos negrįžtamas kelias į Aljansą turi likti darbotvarkėje, o Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis turi būti pakviestas į šį susitikimą.

Prezidentas pabrėžė, jog NATO reikalingas naujas ambicingas įsipareigojimas dėl gynybos išlaidų: turi būti susitarta dėl 5 proc. BVP išlaidų gynybai, iš jų bent 3,5 proc. turi būti skirta pagrindiniams kariniams poreikiams, o 1,5 proc. – platesnėms su gynyba susijusioms investicijoms.

„Rusijai atkuriant savo karinį potencialą ir galbūt vėl ruošiantis puolimui, NATO šį įsipareigojimą turi pasiekti iki 2030 metų. Lietuva jau eina šiuo keliu. Šiemet pasieksime 4 proc., kitąmet – 5,25 proc. kartelę. Šių metų pradžioje atkurta sunkioji nacionalinė divizija, intensyviai vystome infrastruktūrą Vokietijos brigadai ir užtikriname geriausias priimančiosios šalies sąlygas Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų kariams“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, jog Hagos viršūnių susitikime reikia užtikrinti tęstinę NATO paramą ir įsipareigojimą Ukrainai. „Mes tvirtai remiame Aljanso sprendimą dėl negrįžtamo Ukrainos euroatlantinės integracijos kelio, įskaitant narystę Aljanse. Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo saugumo tvarką ir spręsti savo ateitį be išorės kišimosi“, – teigė Prezidentas.

Prezidentas taip pat akcentavo, jog strateginė partnerystė su JAV ir stiprus transatlantinis ryšys yra bendro saugumo pagrindas. „JAV galimybės ir saugumo garantijos, kurias jos suteikia, negali būti pakeistos per naktį. Todėl būtina bet kokia kaina išlaikyti JAV įsipareigojimą NATO. Taip pat turime išlaikyti NATO ir ES bendradarbiavimą, o ES prioritetai turi visiškai atitikti NATO pajėgumų tikslus“, – tvirtino Lietuvos vadovas.

Vilniaus viršūnių susitikime taip pat buvo paskelbtas bendras Pirmininkų pareiškimas.

Bukarešto devynetas vienija NATO rytinio flango šalis. Šis formatas buvo įkurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Į Vilniuje organizuojamą renginį nusprendus pakviesti Šiaurės šalis bei Ukrainos vadovą, siekiama sutelkti dėmesį į Baltijos jūros regiono saugumą bei iššūkius Šiaurėje ir Juodojoje jūroje, parodant, kad šie regionai yra susiję, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, ir kad turime derinti bei koordinuoti tarpusavio veiksmus ir kartu telkti paramą Ukrainai.