Pridėtinės vertės saugių avienos pusgaminių ir gaminių su sumažintu sočiųjų riebalų ir padidintu skaidulinių medžiagų kiekiu gamyba avininkystės ūkiuose

Prof. Artūras Stimbirys

LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra

Remiantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo auginamos 36 avių veislės, kurių mėsa skiriasi savo maistingumu, jusliniais rodikliais ir kokybe. Avienos savybės priklauso nuo šėrimo būdo ir laikymo sąlygų. Tam, kad informuotume ūkininkus, kokią avių veislę geriausia pasirinkti, kaip tinkamai jas laikyti, prižiūrėti ir maitinti, svarbu atlikti mokslinius tyrimus. Taip pat aktualu avių augintojus išmokyti ir skatinti perdirbti avieną į kokybiškus ir žmonių sveikatai naudingus avienos produktus.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus LSMU Veterinarijos akademija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ paramos sutartį Nr. 14PA-KK-18-1-03473-PR001 nuo 2019 m. sausio 28 d. įgyvendina projektą „Pridėtinės vertės saugių avienos pusgaminių ir gaminių su sumažintu sočiųjų riebalų ir padidintu skaidulinių medžiagų kiekiu gamyba avininkystės ūkiuose“. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį bus atlikti 6 parodomieji bandymai skirtinguose Lietuvos ūkiuose.

2020 m. vasario–rugpjūčio mėn. Kristinos Gražytės-Satkūnės ūkyje, esančiame Molėtų r., Bimbirių kaime, kuriame auginamos Vokietijos merinosų veislės avys, buvo atliktas parodomasis bandymas siekiant įvertinti laikymo ir šėrimo įtaką avių augimo greičiui ir skerdenos kokybei bei nustatyti, kokią įtaką avienos gaminių maistingumui ir kokybei daro kanapių ir sėmenų išspaudos. Bandymui buvo sudarytos 2 avių grupės, kuriose buvo atrinkta po 8 panašaus amžiaus ir svorio ėriukus. Vienoje grupėje avys buvo laikomos tvarte ir šeriamos silosu ir šienu, o kitoje – išleidžiamos į lauką ir ganomos pievoje. Abiejų grupių gyvūnai neribotai šerti stambiaisiais pašarais, taip pat jiems duota po 700 g savos gamybos koncentruotų ekologiškų pašarų, kuriuos sudarė 70 proc. avižų ir 30 proc. pupų. Bandymo pradžioje atskirti ėriukai buvo pasverti individualiai, vidutinė avių masė buvo panaši. Lauke laikytos avys vidutiniškai svėrė 23,7 kg, o tvarte – 23,46 kg.

Nustatėme, kad abiejų grupių paros priesvorių vidurkis praktiškai nesiskyrė. Pastebėjome, jog abiejų grupių paros priesvoris mažėjo avims pasiekus 38–39 kg svorį. Tai reiškia, kad ekonomiškai būtų tikslinga auginti ėriukus iki 40 kg svorio, nes vėliau sumažėja jų augimo sparta ir padidėja auginimo sąnaudos.

Paskerdus avis nustatyta, kad lauko grupės avių skerdenų išeiga buvo 2 proc. mažesnė nei tvarto, nors abiejų grupių skerdenų svoris, raumeningumas ir riebumas beveik nesiskyrė.

Atlikę parodomąjį bandymą gautus rezultatus pristatėme lauko dienos metu. Buvo pagamintos 3 rūšių avienos dešrelės. Vienose nebuvo dėta jokių priedų, antrose įdėta iki 2 proc. linų sėmenų, o trečiose – kanapių išspaudų. Nustatėme, kad Vokietijos merinosų avių mėsos kvapas, skirtingai nei Lietuvos juodgalvių, yra mažiau juntamas. Nustatyta, kad linų sėmenų išspaudų ir kanapių pridėjimas į gaminius sumažino specifinį avienos skonį, todėl jie tampa priimtinesni vartotojams. Išspaudos avienos gaminiuose padidino baltymų, ląstelienos, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, taip pat pagerino omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį, kuris atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotiną normą. Reikia pažymėti, kad tokios inovacijos leidžia žmonių maistui panaudoti linų bei kanapių aliejaus gamybos metu likusias atliekas – išspaudas, paįvairina avienos gaminių asortimentą, leidžia kurti pridėtinę vertę Lietuvos avių augintojų ūkiuose.

Projektas yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Dėl išsamesnės informacijos projekto įgyvendinimo klausimais prašome kreiptis į LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovą dr. Giedrių Palubinską (mob. 8 616 19 245, el. paštas giedrius.palubinskas@lsmuni.lt).

Nr. 357/4