Ekonomika stabili, nors rizikų – daug

Optimizmo pliūpsnis

Visada norisi pradėti nuo gerų naujienų, o jų galima rasti net lietuviškoje viešojoje erdvėje. „Žiūrime Europos Komisijos (EK) ekonomines prognozes, kurios rodo, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas paspartės. Tikime šiomis prognozėmis ir nesirengiame tikėti vizijomis apie pasaulio pabaigą“, – šią savaitę pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Pirmiausia reikia konstatuoti, kad finansinė situacija nėra įtempta. Biudžetas yra vykdomas, biudžeto planas vykdomas su perviršiu – kol kas 1,1 proc., tad ekonomika auga“, – jam antrino Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Lietuvos bankas (LB) neseniai paskelbė šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, kurią tarsi taip pat galima priskirti optimistinei – Lietuvos BVP šiemet esą augs 2,9 proc., o kitąmet ir 2027 m. – 3 proc.

Atsargumo gaidelės

Tačiau pats LB vadovas kalba kur kas atsargiau nei valdžios atstovai. „Krizės žodžio nevartočiau, bet rizikų balansas pasikreipęs į neigiamą pusę. Daugiau yra veiksnių, rizikų, kad ekonomikos augimas gali būti mažesnis, negu prognozuojama“, – šią savaitę kalbėjo LB vadovas Gediminas Šimkus. O surengęs spaudos konferenciją, pareiškė kiek aiškiau: „Ne vienus metus gyvename itin sudėtingais laikais, o pastaruoju metu išorės situacija tapo dar mažiau prognozuojama. Neapibrėžtumą didina nemažėjanti geopolitinė įtampa ir prekybos politikos nesutarimai, todėl bendras rizikų finansiniam stabilumui lygis yra išaugęs. Tai nereiškia, kad Lietuvos finansų sistemos situacija tapo bloga, ji tebėra stabili, tačiau privalome būti budrūs ir aktyviai reaguoti į galimus iššūkius.“

Pasak vyriausiojo šalies bankininko, Lietuvos gyventojų ir įmonių finansinė padėtis yra gera, paskolos grąžinamos laiku, tačiau situacija gali keistis, jei išsipildys rizikos dėl JAV planuojamų prekybos tarifų. Tą pirmiausia esą pajustų su šia šalimi tiesiogiai ir netiesiogiai prekiaujančios įmonės.

G. Šimkus pastebėjo, jog mažėjant palūkanų normoms, gyventojų ir įmonių skolinimosi tempai paspartėjo. Vis dėlto daliai verslo bankų kreditavimas tebėra sunkiai prieinamas, todėl įmonės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius. Pasak jo, šiuo metu stebimas ir būsto rinkos atsigavimas. Čia kainos esą kyla nuosaikiai, joms įsibėgėti neleidžia pakankama pasiūla.

Kas vyksta bankų sektoriuje?

„Bankų sektorius taip pat demonstruoja atsparumą svyravimams pasaulio finansų rinkose – dirba pelningai, turi stabilius finansavimo šaltinius. Sektoriaus testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jis gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus, – ramino G. Šimkus, tačiau tuojau pat apsidraudė nuo pernelyg šviesių perspektyvų: – Vis dėlto bankų padėtis skiriasi. Didžiųjų bankų, o kartu ir viso bankų sektoriaus kapitalo pakanka atlaikyti nepalankųjį testavimo scenarijų, tačiau keliems mažesniems bankams galėtų iškilti papildomo kapitalo poreikis, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę.“

Rizikos

Įvertinęs finansų sistemos padėtį ir pasaulio ekonomikos tendencijas, LB naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo tris pagrindines rizikas.

Pirmoji – ekonominis neapibrėžtumas ir tarptautinės prekybos įtampos. Šie veiksniai gali neigiamai paveikti finansinį stabilumą, ypač įmonių finansinę būklę, o kartu ir jų galimybes grąžinti skolas. Kartu tai darytų neigiamą įtaką ir paveiktų įmonių darbuotojų finansinę padėtį. Dėl didelio įmonių tarpusavio susietumo rizikos užkratas galėtų pabloginti ir kitų sektorių įmonių finansinę padėtį. Ši rizika per metus padidėjo.

Antroji – komercinio nekilnojamojo turto rinkos korekcijos rizika. Ji kyla dėl perteklinės biurų ir iš dalies gamybos patalpų pasiūlos, sumažėjusios paklausos ir tebesančių didelių skolos refinansavimo išlaidų. Kita vertus, stabilios nuomos kainos esą rodo, kad rimtesnių sunkumų rinkoje nėra. Šios rizikos lygis per 2024 m. nepakito.

Trečioji – sisteminės svarbos kibernetinių atakų rizika. Jau kelerius metus iš mūsų akiračio nesitraukianti rizika tebėra padidėjusi išaugusių geopolitinių grėsmių ir Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą fone. Finansų sistemos dalyviai vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, tačiau iki šiol dėl to nepatyrė reikšmingų nuostolių ir sugebėjo greitai atkurti sutrikusią veiklą. Ši rizika per praėjusius metus nepakito.

Skepticizmas dėl reformos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.