Prie centralizuotų nuotekų tinklų jungiasi vis daugiau pričiuptų pažeidėjų

Teršėjų sumažėjo perpus

Netinkamai nuotekas tvarkantys ir aplinką teršiantys gyventojai po padidinamuoju stiklu atsidūrė dar 2020-aisiais. Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda iki šiol reguliariai vykdo patikrinimus.

Per ketverius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų Kaune sumažėjo kone perpus – nuo 4024 iki 2157.

„Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu vandentiekiu, tačiau nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, įteikiami pranešimai. Patikrinus kelias dešimtis būstų paaiškėjo nemaloni tiesa – buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos. Vienoje valdoje aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka į aplinką. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai“, – situaciją konstatuoja „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.

Pagal statistiką, bent pusė patikrintų nelegalių atvejų piktavaliams baigiasi administracine atsakomybe. Kai kurie įsigudrina valymo įrenginius įjungti tik pradėjus patikrinimą.

Nuosavų namų savininkai, iki šiol nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir tai pagrįsti dokumentais. Tokia tvarka galioja tiek turintiems vietines nuotekų sistemas, tiek ir išgriebimo duobes. „Kauno vandenų“ specialistai analizuoja ir nurodytus išvežamų nuotekų kiekius, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

Papildomas kontrolės įrankis

Neabejojama, kad situaciją dar labiau pagerins nuo metų pradžios testuojama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Ji ne tik užtikrins, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos, bet ir sumažins administracinę naštą nuotekų tvarkytojams bei jų veiklą prižiūrinčioms institucijoms. NTIS taip pat didins individualių nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės efektyvumą.

Nuotekų vežėjai šioje informacinėje sistemoje turės fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą iš visų tipų nuotekų valymo įrenginių vandentvarkos įmonėms. Savo ruožtu nuotekų tvarkytojai patvirtins paimtų nuotekų kiekį ir tipą.

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, galės tirti aplinkosauginius, žalos gamtai klausimus. Savivaldos institucijos kartu su nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių veiksmų suvaldyti potencialius taršos šaltinius.

„Siekiame užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Programa padės specialistams stebėti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį“, – prideda R. Šulskus.

Pilnai veikiant Nuotekų tvarkymo informacinei sistemai, biologinio valymo įrenginių, septikų savininkai privalės tirti į aplinką išleidžiamų nuotekų kokybę ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Tai padės užtikrinti, kad nuotekos, išleidžiamos į aplinką, būtų išvalomos tinkamai.

Miestas skiria finansavimą

Kaune prieš ketverius metus papildomų kontrolės priemonių imtasi dėl Amalės, Girstupio, Gričiupio upelių bei Nemuno ir Neries taršos. Tai buvo įsisenėjusi ekologinė problema.

Siekiant dar didesnio proveržio, miestas nusprendė gyventojus skatinti finansiškai – šiam tikslui jau ne pirmus metus veikia Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Šiems metams numatyta savivaldybės parama siekia 400 tūkst. eurų.

„Tai miesto paskatinimas ir pilnavertiškas prisidėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Šia kompensacija gali pasinaudoti kauniečiai, iki kurių sklypo ribos tinklai jau atvesti. Norime, kad aplinkosaugininkai prisibelstų ne tik į gyventojų duris, bet ir į sąžinę. Dabar mieste vingiuojantys upeliai jau kur kas švaresni nei prieš dešimtmetį. Krantuose nebejaučiamas aitrus tvaikas“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa leidžia kauniečiams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1 500 Eur.

Jeigu reikalinga, numatytos lėšos ir nuotekų siurblio pirkimui bei montavimo darbams finansuoti. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.

Šiemet įvertinta ir pasirašyta sutarčių darbams atlikti iš viso už 75 tūkst. eurų. Vandentiekis arba nuotekos bus prijungtos 33 gyvenamiesiems namams.

Partnerio informacija