Prievolė verčia atsisakyti NKP auginimo

Traukiasi iš NKP

Penkiolika metų pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą bulves auginęs Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas šiemet sako apsisprendęs nutraukti dalyvavimą šioje veikloje. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP) yra laikomi geresniais už užaugintus chemizuotuose ūkiuose. Teigiama, kad šių produktų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas ir t. t.

Auginant augalus, naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas visavertei vegetacijai ir apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus. Tokia sistema ūkininkui pasirodė priimtina ir jis įsitraukę į ją, laikėsi nustatytų reikalavimų. Tačiau prieš porą metų įvedus naujas sąlygas NKP reikalavimus atitinkančių bulvių auginimui, kai kurie bulvių augintojai liko nepatenkinti. Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse atsidaro reikalavimas, kad „privaloma bent 30 proc. pasėlių auginti naudojant sertifikuotą bulvių dauginamąją medžiagą, o likusiems bulvių pasėliams galima naudoti sertifikuotą arba savo ūkyje išaugintą sėklą“.

„Tad, norint auginti bulves pagal nacionalinės kokybės standartus, kasmet būtina pirkti ir sodinti 30 proc. sertifikuotos bulvių sėklos. Yra trys importuotojai, iš kurių turiu pirkti sėklines bulves, kitaip negalėsiu būti NKP augintoju, nors ir laikysiuosi visų auginimo ir kitų sąlygų. Tai atsirado 2022 m. Rašiau Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), nurodžiau punktus, pagal kuriuos galimai proteguojami sėklinių bulvių į Lietuvą importuotojai, juos įvardijau. Žadėjo, kad problemą spręs, bet galop gavau atsakymą, kad nutarta nieko nekeisti. Nusprendžiau atsisakyti NKP ir bulves auginti chemizuotai“, – „Ūkininko patarėjui“ problemą išdėstė E. Sasnauskas.

Jo nuomone, pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą bulves auginančių ūkių tikrai mažės, nes sertifikuota bulvių sėkla yra brangi. „Ką mano ūkiui reiškia kasmet pirkti 30 proc. sodinamos sertifikuotos medžiagos? Turiu sumokėti 160 tūkst. Eur, o už NKP auginimą gaučiau 42 tūkst. Eur paramos“, – aiškino bulvių augintojas.

Neverta sprausti į rėmus

Reikalavimu dėl beveik trečdalio sertifikuotos bulvių sėklos naudojimo nėra patenkintas ir kitas NKP augintojas, ūkininkas Algimantas Vaupšas iš Kelmės krašto. „Tai yra mums privalomas dalykas, o kai sertifikuotų sėklinių bulvių 1 kg kaina siekia 1 Eur, susidaro nemaža suma. Jeigu auginame apie 100 ha, tai jau būtų reikšmingos išlaidos. Už sėklos 1 kg sumokėsi 1 Eur, o pardavęs išaugintas bulves, už 1 kg gausi po 0,25–0,30 Eur – štai tokia matematika. Užpernai, regis, tai nebuvo taip akcentuota, o pernai jau būtinai turėjome 30 proc. sodinti sertifikuotos sėklos“, – teigė ŪP pašnekovas.

Bulvių augintojas minėjo, kad sertifikuotos sėklos jau yra nusipirkęs, sumokėjęs avansą, todėl dabar iš Nacionalinės maisto kokybės sistemos nesitrauks, sodins brangias bulves. „Man regis, kad iš to labiausiai išlošia sėklininkystės ūkiai, kurie pardavinėja sertifikuotą sėklą. Jie suinteresuoti kuo brangiau parduoti sodinamąją medžiagą“, – pastebėjo ūkininkas.

Daržininkas pripažino, kad, sodinant sertifikuotą sėklą, galima tikėtis kokybiškesnio bulvių derliaus, tačiau augintojai patys galėtų nuspręsti, kaip jiems pasielgti, kada ir kokį plotą sodinti. Anot A. Vaupšo, bulvių auginimas yra gana rizikingas, priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl nevertėtų augintojų sprausti į kokius nors rėmus. „Jeigu būna prastas sezonas ir bulvės nukenčia dėl liūčių ar sausros, ūkiams nelengva subalansuoti finansinius srautus. Tačiau į tai neatsižvelgiama, privalu pirkti ir sodinti brangią sėklą. Be to, pirkdamas ją turi iš karto sumokėti, negali tikėtis atidėjimų. Sėklos trūksta, tad kone kasdien kyla kaina“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.

Jis antrino kolegai šiauliečiui, kad augintojų, kurie bulves augina pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą, gretos gali sumažėti, nes ne visi įpirks brangią sertifikuotą sėklą. „Tikrai tai neapsimokės ir ūkiai paprasčiausiai to gali atsisakyti“, – svarstė A. Vaupšas.

Kaina kyla

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.