Priimamos paraiškos kompensacijai už pasėlių draudimą gauti

Be draudimo ūkininkavimas būtų baigtas

Joniškio rajone, Daukšių kaime, įsikūręs Jonas Doviltis turi augalininkystės ūkį ir dirba 400 hektarų žemės. Nuo 1991 metų ūkininkaujančio joniškiečio teigimu, tokių metų kaip šie, kai gamtos stichijos šėlsmas sunaikina didžiąją dalį derliaus, kaip nutiko rugpjūčio pradžioje, jis neprisimena.

Dideliame ūkyje J. Doviltis šiemet augino 215 ha žieminių kviečių, 73 ha žieminių rapsų, apie 30 ha kvietrugių, 18,5 ha pupų, 15 ha vasarinių kviečių ir 23 ha miežių. Maždaug 21 ha neaugino nieko, tokį plotą ūkininkas buvo paskyręs žaliajam pūdymui.

„Miežių pasėliai visiškai sunaikinti, apie 60 ha kviečių laukų taip pat visiškai sunaikinti, pupos irgi 100 proc. sunaikintos. Kituose kviečių laukuose stichija sunaikino 60–80 proc. derliaus. Viskas dar nesuskaičiuota, negaliu tiksliai pasakyti, koks nuostolis padarytas, bet jei ne draudimas, galima sakyti, ūkininkavimas būtų baigtas“, – apie patirtus nuotolius ir išsigelbėjimą nuo žlugimo kalbėjo J. Doviltis.

Anot ūkininko, jie daugybę metų nedrausdavo pasėlių, viską palikdavo savieigai – kaip bus, taip. Nuomonę pakeitė, kai prieš dvejus metus vienam ūkininkui ledai iškūlė pupas. „Nenorėdami sulaukti tokio likimo ir mes pradėjome drausti savo pasėlius“, – sakė ūkininkas. Pernai J. Doviltis jau spėjo pajausti draudimo naudą, kai ledai iškūlė dalį jo augintų pupų, o vėtra išguldė dalį kviečių plotų. Nuostoliai nebuvo tokie tragiški kaip šiemet, bet draudimo išmoka pagelbėjo. Be to, ir parama padengė didelę dalį sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Geriau nerizikuoti

Visus pasėlius J. Doviltis buvo apdraudęs. Draudikai buvo atvažiavę ir įvertino nuostolius. Ir nors šiemet draudimo sumos gerokai didesnės, joniškietis tikisi, kad žalos atlyginimas vyks taip pat sklandžiai. „Tikimės, kad draudimas išgelbės, nes, nors derlius buvo prarastas, reikėjo investuoti į trąšas, chemiją, mokėti paskolas, vykdyti kitus įsipareigojimus. Juk jei negauni derliaus, negauni ir pajamų, be draudimo nežinočiau, kaip išsikapstyti. Vienareikšmiškai manau, kad draustis reikia, kitos išeities nėra. Juolab kad paramos lėšomis galima padengti dalį sumokėtos draudimo įmokos sumos. Kalbos apie klimato kaitą kartais kelia šypsnį, bet kai taip nutinka, supranti, kad tai vyksta iš tikrųjų. Sunkumai ateina ir praeina, šie metai gal išskirtinai sunkūs, tačiau viską įveiksime ir toliau dirbsime“, – optimistiškai į ateitį žvelgia J. Doviltis.

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujantis Ričardas Juknevičius, valdantis apie 60 ha augalininkystės ūkį, pernai pasėlius draudė pirmąjį kartą ir pasinaudojo galimybe gauti paramą draudimo įmokoms. Taip pasielgti ūkininką paskatino žymiai išaugusios energetinių išteklių kainos ir gamybos sąnaudos, taip pat – padidėjusi rizika dėl pajamų už būsimą derlių. Ričardas džiaugiasi priėmęs sprendimą apdrausti pasėlius, nes tai pasiteisino ir padėjo ūkiui išvengti didelių problemų.

Joniškio rajone ūkininkaujantis Stasys Skablauskas apgailestavo, kad šiais metais neapdraudė pasėlių ir patyrė didelių nuostolių. Jo ūkyje gamtos stichija sunaikino daugiau nei 100 ha kviečių. „Šie metai buvo sunkūs. Trąšos, kiti energetiniai ištekliai – brangūs. O dar ir tokia bėda su pasėliais“, – kalbėjo ūkininkas.

Paraiškas jau galima teikti

Šį pavasarį šalies žemdirbiai jau galėjo kreiptis dėl augalų ir pasėlių draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo. Parama buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“. Kompensavimui buvo skirta 235 461 Eur suma. Gautos 47 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudaro 157 622 Eur. Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti skirta 19,3 mln. Eur. Iki šiol išmokėta 16,8 mln. Eur suma.

Šiuo metu savivaldybių administracijose žemdirbiai gali teikti paraiškas pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 2,17 mln. Eur paramos lėšų.

Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui, neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Pagrindinės draudimo sąlygos išlieka: augalai ar pasėliai draudžiami nuo didesnių nei 20 proc. produkcijos nuostolių; draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo meteorologinių reiškinių rizikų; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai; apdrausti augalai auginami Lietuvos teritorijoje; paramos suma ūkininkui apskaičiuojama nuo jo sumokėtos draudimo įmokų sumos.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7