Prisijaukino verpstinus – žemės obuolius

Penktas eksperimentas nustebino derliumi

Šis verpstinų derlius pastarąjį lapkritį E. Mačiulaitienei buvo penktas ir kone didžiausias iš visų ankstesnių. Ir vis tiek ji sako, kad bandymai tęsiasi: „Kasmet su verpstinais eksperimentuoju. Bandau adaptuoti šį augalą mūsų sąlygomis ir kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis. Anksčiau pradėdavau juos auginti vasarį namuose, vazonėliuose, o praėjusį balandį daiginau šiltnamyje – ir derlius nė kiek nesumažėjo. Veislė ‘Morado’ net nustebino derlingumu: gumbai buvo ypač dideli ir jų užaugo daug.“

Iš pirmo žvilgsnio verpstinai gali pasirodyti panašūs į topinambus (bulvines saulėgrąžas). Ir žiedai jų ryškiai geltoni, patys augalai gali siekti 2 m aukščio. Vis dėlto verpstinų šakniagumbiai ilgesni, svoris svyruoja nuo kelių šimtų gramų iki kilogramo.

Pagal derlingumą labiausiai E. Mačiulaitienės darže pasiteisinusios veislės rikiuojai taip: ‘Morado’ – šakniagumbiai rausva žievele, ‘White’ – baltais gumbais, ‘Thailand’ – irgi rausva žievele, kaip ‘Morado’, tik gumbai mažesni, ‘Late Red’ – baltai rausvi. Augintoja pastebi, kad šios veislės gana atsparios nepastovioms Lietuvos klimato sąlygoms.

Tiesa, mūsų krašte ne visi verpstinai sukrauna žiedus ir dera. Derlių E. Mačiulaitienė kasa gana vėlokai – lapkričio pradžioje, nes šis augalas nebijo pirmųjų rudeninių šalnų. Dažniausiai palaukiama, kol stiebus nukąs ir nulenks jau stipresnės šalnos.

Atkeliavo iš Amerikos kalnų

Verpstinas (angl. Yacon, lot. Smallanthus sonchifolius) – astrinių šeimos augalas, ateivis iš Pietų Amerikos, iš Andų, iki šiol auga kalnų šlaituose, 3 500 m aukštyje. Dabar jie paplitę nuo Šiaurės Argentinos iki Kolumbijos, auginami Rytų Azijoje, Naujojoje Zelandijoje, Filipinuose. Yra duomenų, kad kadaise verpstinus augino ir valgė net prūsai. Amerikiečiai, nuo seno šią sultingą daržovę praminę žemės obuoliu, iki šiol verda švelnaus skonio verpstinų arbatą.

„Verpstinai – gaivios ir traškios, ne per saldžios daržovės, kurias jau spėjo pamėgti mūsų šeima, – puikus pasirinkimas norintiesiems maitintis sveikai, – pataria E. Mačiulaitienė. – Jie stiprina imunitetą, gerina geležies, cinko, kalcio įsavinimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina diabetikų sveikatą, valo inkstus, naudojami kaip diuretikai (šalina šlapimą).“

Kremta kaip morkas – žalius

„Verpstinai tapo mūsų šeimos užkandžiu, dažniausiai juos kremtame kaip morkas žalius, neapdorotus, – atvirauja Edita. – Galima ruošti įvairias salotas. Visai neblogai naudoti daržovių troškiniams – išlieka traškūs. Ypač skanūs verpstinų troškiniai su mėsa.“

E. Mačiulaitienė mėgsta pasidžiovinti ir lapų, jų pakrimtus, iškart galima pajusti saldumą. Šeima mielai gurkšnoja švelnią, žalsvai gelsvos spalvos arbatą, kurios malonus skonis šiek tiek primena petražoles. Ypač gaivi ir gardi jau vėstanti arbata. Pasaulio kavinėse ir restoranuose verpstinų lapų milteliai naudojami maistui gardinti.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Editos Mačiulaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.