Pritrenkiantys sprendimai

Nuo Melioracijos fondo steigimo iki įspėjimo apie staigius orų pokyčius

Posėdyje pristatytas, apsvarstytas ne vienas ūkininkams svarbus klausimas.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMIA), siekiančios konsoliduoti žemės savininkų, mokslo įstaigų, asociacijų nuomonę melioracijos fondo klausimu, pirmininkas Andrius Marinas pateikė turimą informaciją apie melioracijos fondo steigimo procesą, savo asociacijos siūlymus, sulaukė posėdžio dalyvių klausimų, pastabų, net priekaištų dėl neatliktų namų darbų. Pažymėta, kad kiekviena savivaldybė turėtų apsispręsti, ar nori dalyvauti fondo veikloje. Tačiau visiems ūkininkams svarbu, kad visa šalyje įrengta melioracijos sistema veiktų.

Dar daugiau klausimų posėdžio dalyviams kilo išklausius aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų projekto pristatymą. Nuo šių metų sausio 4 d. valstybės politiką žemės tvarkymo klausimais formuoja būtent Aplinkos ministerija. Atitinkamai pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumas iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministerijos. Pranešėja teigė, kad mažinant biurokratinę naštą NŽT, planuojama neberiboti didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto, o parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę nebebūtų suteikiama pirmumo teisė ją įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkams, asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybėje. Posėdžio dalyviai nepritarė abiem siūlymams, siūlė neversti visko aukštyn kojomis, nedaryti nesąmonių ir apskritai, nesiutinti žemdirbių. Aplinkos viceministrė prašė pateikti konkrečių siūlymų.

Posėdyje nagrinėtas Vyriausybės nutarimo „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ projektas. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad numatoma mažinti už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriamą degalų normą nuo 102 litrų hektarui iki 40 litrų hektarui. Teigiama, kad ūkinė veikla, reikalaujanti degalų, vykdoma tik pirmaisiais ir paskutiniaisiais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma būdavo skiriama kasmet. Siūloma patikslinti nuostatą, kuria apskaičiuojama gazolio norma už deklaruotų grybų plotą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) veiklą pristatė atstovas Karolis Mickevičius.

Ūkininkams labai aktuali įstaigos teikiama informacija apie orus, klimato kaitą bei jo įtaką aplinkai, ūkio veiklai ir plėtrai, perspėjimai apie gaivalines nelaimes, stichinius, katastrofinius reiškinius ir staigius orų pokyčius.

Parėmė Sauliaus Cironkos kandidatūrą

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius informavo, kad trečiadienį, kovo 15 d., vyksiančiame dalininkų susirinkime LŪS palaikys S. Cironkos kandidatūrą į LŽŪKT direktoriaus pareigas. Pasak pirmininko, S. Cironką proteguoja Lietuvos žemės ūkio bend­rovių asociacija. „Mano žiniomis, Žemės ūkio ministerijos pozicija nesikeičia, greičiausiai ministerija susilaikys per balsavimą. Bet kokiu atveju dviem balsais už LŽŪKT turės direktorių“, – sakė R. Juknevičius. Po diskusijų LŪS delegavo atstovus į LŽŪKT Nacionalinės priežiūros tarybą. 

Problemos žemės ūkio politikoje kaupiasi

LŪS pirmininkas R. Juknevičius, pasibaigus posėdžiui, „Ūkininko patarėjui“ sakė: „Vienas svarbiausių šios dienos posėdžio klausimų buvo nuspręsti, kaip reikėtų LŪS reaguoti į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos kovo 23 d. organizuojamą akciją prie Seimo. Vieningo sprendimo taip ir nepriėmėme. Už akcijos palaikymą, prisidėjimą ir dalyvavimą pasisakė penki LŪS skyrių pirmininkai. Tvirtą „ne“ išreiškė du skyriai, likusieji nuo konkretaus sprendimo susilaikė. Problemų žemės ūkio politikoje yra ne viena, jos kaupiasi ir kelia nerimą. Tačiau neparuoštoms iniciatyvoms sutelkti ūkišką bendruomenę nėra lengva.

Akcijos darbotvarkė nebuvo nei svarstyta, nei derinta su LŪS, paruošiamuosiuose darbuose mūsų žmonės nedalyvavo. LŪS suabejojo šios akcijos paruošimo lygiu. Galutinis sprendimas dėl dalyvavimo akcijoje atidėtas iki kovo 17 d., bet posėdyje nuotaika buvo aiški ir balsavimo rezultatas beveik numanomas.

Kitas svarbus klausimas – dėl tolimesnio LŪS dalyvavimo Lietuvos žemės ūkio tarybos veikloje. Dar vasario 14 dieną skyrių pirmininkams su nariais pavesta apsvarstyti ir iki kovo 20 d. nuspręsti, kaip elgtis visai organizacijai. Tačiau, kadangi iki kovo 17-osios LŪS privalėjo deleguoti atstovus į LŽŪKT Nacionalinės priežiūros tarybą, antradieninis posėdis surengtas anksčiau. Kai kurie rajonai posėdžiavo nelaukdami paskutinės dienos. Aiškėja, kad LŪS pasinaudos įstatų punktu, kuriuo remiantis galima sustabdyti narystę LŽŪT metams. Tačiau turiu pažymėti, kad net nebuvo keliamas klausimas, ar LŪS turėtų išstoti iš LŽŪT.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.