Privačioje žemėje dėl viešojo intereso – nauji draudimai

Praneš post factum

VSTT skelbia, kad rengiamus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius numatoma baigti tvirtinti jau šį rudenį. Tai bus daroma VSTT direktoriaus įsakymais šešiomis dalimis pagal tam tikras savivaldybes, kur tokios ekosistemos fiksuojamos. Patvirtinus žemėlapį ar jo dalį, erdviniai duomenys per 5 darbo dienas bus perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui. O specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus taikomos iškart nuo natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

Tikėtina, kad nemažai žemės savininkų apie tai nė neįtaria ir post factum gali sužinoti, jog tam tikrame jo valdomame sklype įvedami griežti apribojimai veiklai. VSTT nurodo, kad apie patvirtintas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemėlapis ar schema, savininkai registruotu laišku informuojami per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos. Taip pat VSTT informuoja, kad natūralių pievų ir ganyklų atrankos kriterijus atitinkančios teritorijos Lietuvoje sudaro iš viso 75,8 tūkst. ha, pelkių – daugiau kaip 110 tūkst. ha, o šaltinynų – 517 ha. Taigi plotai, kur, kaip teigiama, dėl viešojo intereso atsiranda draudimų, visai nemaži.

Kokie tie draudimai? Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia natūralias pievas ir ganyklas suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. O pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais ir kt.

Sklypų savininkai ir naudotojai dėl veiklos suvaržymo gali reikalauti kompensacijų. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika yra patvirtinta Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339. Ši metodika nustato vienkartinės ir periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Didžiausias absurdas

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai sutinka, kad reikia saugoti svarbias ekosistemas, tik jų nustatymo procesas turėtų būti kitoks. Šokiruoja tai, kad sudarydama žemėlapius VSTT vadovavosi Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos apraše (jis patvirtintas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu) nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

„Tokias teritorijas išskirti nuotoliniu būdu – didžiausias absurdas. Tai turi būti nustatoma atvykus į vietą, o ne „iš palubinsko“ nupaišoma. Tik vietoje galima identifikuoti, ar yra pelkė, šaltinynas ir kt. Žemėtvarka yra mokslas. Turi važiuoti botanikas, ornitologas, geodezininkas, dirvožemio specialistas ir kt. Tegu apsiauna guminius ir atvažiuoja. Ar sunku? Ką gali nuotoliniu būdu pamatyti ir identifikuoti? Tai tas pats, kaip per atstumą nustatyti žmogaus lytį“, – rėžė taiklių epitetų ir humoro nestokojantis Ukmergės rajone ūkininkaujantis ekologinės žemdirbystės aistruolis Valentinas Genys.

Jeigu ūkininko valdose bus pripaišyta to, ko realiai nėra, jis žada kreiptis į teismą. Ukmergiškis ŪP teigė nematęs savo teritorijoje jokio specialisto, kuris būtų identifikavęs svarbią ekosistemą. „Jeigu ką, teks bylinėtis, visi turės darbo, nors viską galima būtų atlikti tvarkingai ir protingai. Absurdas, kad neatsiklausia savininkų, tik po to informuoja, bet juk tai – privati nuosavybė. Kokią teisę jie turi joje kažką paišyti?“ – piktinosi ūkininkas.

Esame kupranugariai ar ne?

V. Genys sutiko, kad valstybė turi teisę atlikti inventorizaciją, bet tik ne nuotoliu. Ir vadovautis ne kokiu aprašu, o kiekvienai vietai skirta instrukcija, nes aprašas yra bendrinis, o kiekviena pelkutė, pieva ir kt. – skirtingos. „Jeigu yra svarbi teritorija, šimtu procentų sutinku, kad būtina saugoti, įbraižyti ir deramai kompensuoti, bet tegul atvažiuoja ir tai nustato. Gal ten slypi aukso vertės ar stebuklingi dalykai, ir tai puiku. Bet gal ten tėra viso labo tik paprasčiausiai sugedęs melioracijos įrenginys ar bebro užtvenktas melioracijos griovys? Sutaisius ir išvaikius bebrus, pelkės nelieka, o tos nuotolinės „Taro kortos“ gali rodyti ką kita. Taip negali būti, tai – sarmata“, – konstatavo daug dėl tausojančio ir ekologinio ūkininkavimo nuveikęs V. Genys.

Ūkininkas užsiminė ir apie kitą galimą kelią. Pasak jo, Lietuva skersai ir įstrižai buvo ištirta nuo 1968 metų iki 1986-ųjų. Archyvuose yra saugomos kartogramos, fiksuoti dirvožemių tipai, šaltinynai ir kt. „Jeigu būtų daroma remiantis kartografine medžiaga, tada sutinku. Bet tai buvo atkurta restitucijos metu. Kokiu būdu nuosavybėje gali dar nuotoliniu būdu atsirasti šaltinynų ir pelkynų? Tokio savivaliavimo niekaip nesuprantu, net sovietmečiu su tuo nesusidūriau. Gal netrukus teks įrodinėti, kad esame ne kupranugariai?“ – nuostabos neslėpė ūkininkas.

Atrinko pagal algoritmą

VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Čiuplys ŪP patvirtino, kad sudarant žemėlapius daugiausia remtasi skaitmeniniais duomenų šaltiniais. „Žemėlapiai buvo sudarinėjami vadovaujantis žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu patvirtintu šių žemėlapių sudarymo ir keitimo tvarkos aprašu. Ten yra išvardinti skaitmeniniai duomenų šaltiniai, kuriais ir remtasi. Buvo taikomas vadinamasis algoritmas, sudarytas konsultuojantis su biologais, botanikais, taip pat ir su duomenų specialistais“, – kaip buvo naudojami skaitmeniniai duomenų šaltiniai ir atrenkamos teritorijos aiškino VSTT atstovas.

Tiesa, jis pridūrė, kad nėra taip, kad visiškai nebuvo patikrinta, kas realiai yra ant žemės. „Visų pirma yra plačiai naudojami Europos bendrijos svarbos buveinių inventorizacijos duomenys. Tik, suprantama, pelkių yra mažiau, bet pievos – labai dinamiškos. Jeigu ten vykdoma arba nevykdoma ūkinė veikla, pavyzdžiui, šienavimas ar ganymas, vyksta intensyvūs natūralūs pokyčiai, tada šios inventorizacijos duomenys gal nevisiškai atspindi dabartinę faktinę padėtį“, – pastebėjo R. Čiuplys.

Ko verti politikų pažadai?

Vos pasirodžius informacijai apie tai, kad VSTT baigė rengti natūralių pievų ir ganyklų, taip pat pelkių ir šaltinynų žemėlapius, iškart sureagavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMŽSA). Šios organizacijos interneto svetainėje buvo paskelbtas komentaras: „Tai didelės apimties nauji apribojimai, kuriuos nustatant galimai yra nemažai netikslumų. Tačiau kaip žemės ir miško savininkai galėtų dalyvauti šiame procese, kad jų valdose nebūtų nepagrįstai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ten, kur tam nėra pagrindo, dar iki jų oficialaus įregistravimo, iš pranešimo nėra visiškai aišku. Teigiama, kad žemėlapiai baigti rengti ir jau netrukus, šį rudenį, bus patvirtinti VSTT direktoriaus įsakymais. Vadinasi, patys VSTT rengia, patys pasitvirtina. O tuomet per 5 darbo dienas teikia Registrų centrui įregistruoti šiuos duomenis Nekilnojamojo turto registre. Ir tik po to registruotu laišku bus informuoti žemės savininkai apie nustatytus apribojimus.“

LMŽSA pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį į logikos stokojantį svarbų aspektą: „VSTT pranešime rašoma, kad piliečiai, nesutikdami su jau patvirtintuose žemėlapiuose pateikiama informacija, galės pateikti VSTT prašymą dėl žemėlapių keitimo. Prašymai bus nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o šios VSTT pateikiami atsakymai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ginčyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galima, jei jos dar neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre... O juk VSTT jau bus perdavusi savo parengtus ir patvirtintus žemėlapius Registrų centrui.“

A. Gaižutis pridūrė, kad VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė patikinusi, kad čia kalbama apie Nekilnojamojo turto registre esančias ankstesnes žymas, kur specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pažymimos, tačiau neįregistruojamos.

„Žodžiu, painiavos pakankamai. Yra daug tokios praktikos ir istorijų, kai pridaroma klaidų ir paskui nenorima jų pripažinti. Nors mes dar pernai Seimo komitetuose kalbėjome ir dalyvavome atviroje diskusijoje su aplinkos ministru ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, kurių klausiau, kaip bus su planuojamais didžiulio masto apribojimais. Patikino, kad pirmiausia bus informuojamas kiekvienas savininkas. Kai vėliau pradėjome klausti, kada bus ta informacija, tai VSTT vadovė atrėžė, kad jie neprivalo informuoti. Tai padarys, kai nustatys apribojimus“, – apie vienokius politikų pažadus ir kitokius sprendimus kalbėjo LMŽSA.

Paminama privati nuosavybė

A. Gaižutis atkreipė dėmesį, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga konkrečioje teritorijoje galioja tik tada, kai yra tinkamai įregistruota, o tai reikalauja suderinimo su žemės savininku. „Tačiau valdininkai įrašė sau palengvinimą, kad daugeliu atvejų nelieka pareigos derinti su savininku, prisidengiant viešuoju interesu. Padaroma daug paprasčiau – pirma nustato, pasitvirtina, paskui jau skųsk administracine tvarka, eik per teismus, jei kas netinka“, – ŪP pašnekovas atskleidė, kaip paminama privati nuosavybė.

Valstybės institucijų požiūris į privačią nuosavybę žmones stebina vis dažniau. „Prieš porą mėnesių buvome susirinkę Merkinėje ir diskutavome apie ūkininkavimą saugomose teritorijose. Be kita ko, VSTT vadovės dar kartą klausėme apie žmonių informavimą, tai ji atsakė, kad valstybei per daug kainuotų registruotu laišku išsiųsti informaciją žemės savininkui apie planuojamus apribojimus. Tada kyla klausimas: jeigu miškų atveju nustatoma sąlyga, kuri dėl apribojimo duoda pasekmę už 20 tūkst. ar 40 tūkst. Eur, o informuoti valstybei kainuotų 2 Eur, tai kur čia proporcingumas ir žmonių interesų paisymas?“ – retoriškai klausė LMŽSA pirmininkas.

Viešas interesas dėl vertingo tarakono?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 99, 2023 m. rugsėjo 5 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.