Probiotikai saugo gyvūnų sveikatą

Cheminės priemonės – ne išeitis

Pasak „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo R. Budrio, kovojant su patogenais – kenksmingais, ligas sukeliančiais mikroorganizmais (bakterijomis), – imta taikyti chemines priemones: žmonėms ir gyvūnams – antibiotikus, augalams – pesticidus. Tačiau šios priemonės kenksmingos. Mat, gyvuosiuose organizmuose naikinant patogenus, nukenčia ir gerieji, t. y. sveikatą, gyvybę saugantys mikroorganizmai – probiotikai.

1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija apdovanotas mokslininkas Ilja Mečnikovas dar 1902 m. teigė, kad sveikas organizmas gali būti tik tada, kai jame probiotikų daugiau nei patogenų.

Japonijos mokslininkai nustatė, kad bet kurioje mikrobiologinėje sistemoje yra nuo 5 iki 10 proc. patogenų ir tiek pat probiotikų. Kita dalis – 80 proc. – šios sistemos mikroelementų yra nepastovūs. Jei mikrobiologinėje sistemoje daugiau patogenų ir jie stipresni, kiti mikroorganizmai šliejasi prie jų. Kai toje sistemoje daugiau probiotikų ir jie stipresni, tuomet jie sulaukia likusių mikroorganizmų paramos. Ne veltui mokslininkai didžiausią mikrobiologinės sistemos grupę vadina oportunistine.

Antibiotikai naikina ir „geriečius“

„Be saiko naikinant „blogiečius“ – patogenus, pražudoma ir didžioji dalis „geriečių“ – probiotikų. Taip suardoma imuninė sistema. Todėl gyvi organizmai praranda atsparumą ligoms“, – teigia R. Budrys ir primena, kad antibiotikai, kaip augimą skatinantys preparatai, į pašarus, lesalus pradėti dėti daugiau kaip prieš 40 metų. Pasak jo, profilaktinės antibiotikų medžiagos kurtos siekiant gerinti gyvulių ir paukščių virškinimo trakto funkcijas, reguliuoti žarnyno veiklą. Mažos jų dozės veikia patogenines bakterijas, nekenkia kitoms. Tačiau antibiotikai sunaikina visus mikroorganizmus, tarp jų – ir naudingus. Teigiama, kad antibiotikų likučiai lieka žarnyne – į kitus organus nepatenka. Tačiau įtikinamai tai neįrodyta.

Prieš antibiotikų naudojimą gyvuliams skirtuose pašaruose aktyviai pasisako Skandinavijos šalių, Austrijos ir Nyderlandų mokslininkai. Tačiau kai kuriose valstybėse tebenaudojamas levomicitinas, į pašarus terpiama augimą skatinantys grizinas, bacitracinas.

Preparatų, skirtų gyvuliams gydyti, poveikis labai sumažėjęs, nes vienų bakterijų atsparumas antibiotikams perduodamas kitoms. Taigi, antibiotikai tam tikrų bakterijų neįveiks niekada, nes, pavyzdžiui, vienas patogeninės bakterijos E-coli štamas nuo perteklinio antibiotikų naudojimo yra tapęs atsparus visiems žinomiems antibiotikams. Jelgavos Žemės ūkio universitete buvo atlikti įmonės „Baltic Probiotics“ gaminamų produktų poveikio patogenams tyrimai ir padarytos moksliškai pagrįstos išvados, kad probiotinių mikroorganizmų išskiriamos medžiagos veikia kaip selektyvus antibiotikas išskirtinai tik patogenams, formuodamos sveiką mikroflorą. Šių tyrimų metu nustatyta, kad dėl „Baltic Probiotics“ produktų poveikio išnyko net antibiotikams atsparusis E-coli štamas.

Pagal Lietuvos įstatymus, pašarai su priedais ar be jų, naudojami ūkinės paskirties gyvūnams šerti, negali būti kenksmingi nei jiems, nei žmonėms. Pašarų priedai apibūdinami kaip medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinamumą, didinantys produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų, ūkiškai tariant, mėšlo) poveikį aplinkai.

Probiotiniai preparatai – ekologiški

Taigi, pasak R. Budrio, mūsų šalies gyvulininkystėje uždrausta pašaruose naudoti antibiotikus. Vis dėlto, siekiant pagerinti pašarų virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą, geriau naudoti ne sintetinius preparatus, o natūralius – probiotinius.

Prieš 30 metų Japonijos mokslininkas Terua Higo susistemino natūralių mikroorganizmų, darančių teigiamą poveikį žmonių sveikatai, virškinamojo trakto mikrobinę sudėtį. Naudojant šiuos mikroorganizmus sukurti probiotiniai preparatai, stiprinantys žmonių ir gyvūnų sveikatą, naikinantys patogenus pašaruose, lesaluose, kraike, šalinantys dvoką ir pan.

Šiuose preparatuose yra pieno, kitų rūgščių, įvairių mielių kamienų, fotosintezės ir kitų naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus acidophillus, L. bulgaricus, L. casie, L. fermentum, L. Plantarum, Streptococcus thermophilus, Saccharomyces serevisiae, Rhodopseudomonas palustris. Šie mikroorganizmai vadinami veiksmingaisiais, geraisiais arba probiotikais.

Žodis „probiotikai“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „gyvybei“. Žodžio „antibiotikai“ reikšmė – „nukreiptas prieš gyvybę“.

Apsaugo virškinimo traktą

„Probiotiniai preparatai yra ekologiški. Jie organizme sintetina biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, fermentus, antibiotikus, amino rūgštis, reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, saugo nuo žarnyno ligų, skatina augimą, gerina maisto medžiagų pasisavinimą. Probiotikai veikia trejopai: neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams, stimuliuoja imunitetą ir biocheminius procesus, neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusią organų veiklą“, – aiškina R. Budrys ir pabrėžia, kad probiotiniai preparatai – ne nauja gydymo priemonė, o naujas gydomųjų ir profilaktinių priemonių kompleksas, apsaugantis virškinimo traktą. Probiotikai – antioksidantai, skatina audinių atsinaujinimą, detoksikuoja organizmą.

„Probiotikai pranašesni už antibakterinius cheminius preparatus, nes nenuodingi, nesukelia šalutinių reakcijų, alergijos, gyvūnai juos toleruoja. Jie konkuruoja dėl maisto medžiagų ir vietos virškinimo trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingų bakterijų sluoksniu. Jos trukdo patogeninėmis bakterijoms prisitvirtinti ir daugintis.

Probiotikai slopina patogeninius mikroorganizmus Escherichia coli, Salmonella, Clostridium perfringens, Staphylococcus aureus, sukeliančius apsinuodijimą maistu arba pašarais“, – aiškina mokslininkas R. Budrys ir supažindina su „ProbioHelp“ – viena iš, jo nuomone, veiksmingiausių probiotinių kompozicijų, skirtų gyvūnų sveikatai stiprinti.

„ProbioHelp“ poveikis

R. Budrys aptaria Latvijos žemės ūkio universiteto Veterinarijos fakultete, šios šalies ir Lietuvos ūkiuose atliktų bandymų, kai į ūkinių gyvūnų pašarus ar lesalus, vandenį buvo dedama probiotikų papildo „ProbioHelp“, rezultatus. Kuomet atjunkyti paršeliai gavo „ProbioHelp“, padidėjęs baltųjų ląstelių kiekis jų kraujyje rodė, kad organizmas labiau geba užkirsti kelią galimai infekcijai; cholesterolio kiekis mėsoje sumažėjo 10,31 proc., sausosios medžiagos kiekis mėsoje padidėjo 0,64 proc., taigi, pagerėjo jos maistinė vertė; mėsos raumeningumas padidėjo 58,73 proc., vadinasi, pagerėjo mėsos kokybė: ji tapo skanesnė, minkštesnė. Be to, padidėjo skerdenos svoris, apie pagerėjusią kiaulienos mėsos vertę bylojo ir padidėjęs polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis bei sumažėjęs sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

„ProbioHelp“ poveikis nustatytas ir vištoms dedeklėms bei mėsiniams viščiukams (broileriams): paukščiai tampa atsparesni stresiniams veiksniams, rečiau gaišta, mažėja lesalų kokybės ir kaitos sukeltos problemos, atkuriama virškinamojo trakto mikroflora po antibiotikų naudojimo, didėja svorio prieaugis, mažėja pašarų suvartojimas 1 kg gyvojo svorio, dedeklės deda daugiau kiaušinių, jie daugiau sveria, storėja ir stiprėja lukštas, broilerių skerdena daugiau sveria, gerėja mėsos kokybė. Vidutinis 41 dienos amžiaus broileris svėrė apie 145 g daugiau negu tokio pat amžiaus broileris, augintas be „ProbioHelp“, be to, jo žarnyno floroje nerasta patogenų, bloginančių lesalų įsisavinimą ir trukdančių palaikyti stabilų imunitetą.

Jau naudoja pažangūs Lietuvos ūkiai

Kai „ProbioHelp“ gavo arkliai, ožkos, avys, veršeliai, suaugę galvijai, tarp jų – melžiamos karvės, paaiškėjo, kad šis preparatas gerina virškinimo procesą, atkuria virškinamojo trakto mikroflorą po antibiotikų naudojimo, didina gyvūnų svorį, gaunamo pieno kiekį, mažina ir stabilizuoja somatinių ląstelių skaičių piene, stabdo viduriavimą, slopina Salmonella, Enterococcus, E. Coli, kitų patogeninių mikroorganizmų vystymąsi.

Pavyzdžiui, „ProbioHelp“ papildo gavusios karvės per metus davė po 9 012 kg pieno, jo riebumas – 3,7 proc., baltymingumas – 3,46 proc. ir didesnis. Iš karvių, kurios negavo nei šio, nei kitų probiotinių papildų, per metus primelžta po 7 964 kg pieno, jo riebumas – 3,5 proc., baltymingumas – 3,22 proc. ir mažesnis. Pirmųjų karvių piene somatinių ląstelių buvo 350 tūkst./ml, antrųjų – 720 tūkst./ml.

„Šiuo metu nuo karvių tešmens mastito nėra geresnės priemonės už „ProbioHelp“, – tvirtina R. Budrys. Pasak jo, „ProbioHelp“ tirpalu apipurškus naminius gyvūnus, sumažėjo grybelinių ir kitų odos ligų arba jos išnyko, jei buvo. Šis probiotinis preparatas jau naudojamas Kauno r. ūkininko Audriaus Banionio ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos eksperimentiniame ūkyje. Preparatu prekiauja AB „Lytagra“ visuose savo prekybos centruose ir elektroninėje parduotuvėje.

AVAI nuotraukos