Problema valdžiai akių nebado: skęstame ir skęsime

Alina žiemkenčius

Kai kuriuose Ukmergės r. ūkininko Valentino Genio žieminių pasėlių laukuose telkšo vanduo. Tai – dėl įšalo. „Dabar formuojasi ledas. Kaip bus pavasarį? Neaišku. Dėl netvarkingų melioracijos įrenginių kasmet prarandamas derlius. Tai – nemenki nuostoliai“, – teigė vyras. To paties rajono ūkininkas Rimantas Rudminas tikino, kad nutirpęs sniegas ir lietus po vandeniu šiek tiek pasėlių buvo panardinęs, tačiau viskas „proto ribose“. Širvintų r. ūkininko Dominyko Kisieliaus žiemkenčiuose balos susiformuoja kiekvienais metais. „Kai būna liūtys, laukuose susikaupia daug vandens. Tokių vietų ūkyje yra nemažai“, – tvirtino D. Kisielius.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius aiškino, kad ant įšalusios žemės buvo iškritę daug kritulių, tirpo sniegas, todėl kai kurios teritorijos buvo užlietos vandeniu.

„Dabar ten formuojasi ledas, po juo žiemkenčiai gali uždusti. Nerimą kelia tai, kad žiemkenčių laukai – be sniego, todėl jie nebus apsaugoti nuo galimų staigių atšalimų. Žiemkenčiai jau yra įšalę, jų šaknys nefunkcionuoja, o pavasarinė saulė džiovina virš dirvos esančią augalų dalį. Akivaizdu, kad tai alina žiemkenčius. Iš jų pavasarį bus pareikalauta daugiau energijos. O energiją po truputį sekina šaltis, saulė ir vanduo“, – pastebėjo LŪS pirmininkas.

Nepakankamas dėmesys

Kiekvieną pavasarį tirpstantis sniegas ir ledas po vandeniu panardina dalį laukų. Kaip bus šiemet? Juk valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai (MIS) vis labiau dėvisi. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) savo tinklalapyje rašo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS nusidėvėjimas praėjusiais metais siekė 72 proc. Ir kasmet didėja. Jau dabar 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė pripažino, kad dėl prastos melioracijos užlietų plotų derlingumas krenta iki 30 proc., tačiau kai kuriais atvejais gali kristi ir 100 proc. Ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 metų nebus rekonstruotos melioracijos sistemos, priklausomai nuo oro sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, praradimai už negautą žemės ūkio produkciją gali siekti 4–8 mlrd. Eur.

Akivaizdu, kad didėjant dirbamų laukų užliejimo rizikai ir netinkamai funkcionuojant melioracijos sistemoms, mažėja ūkių konkurencingumas, prarandamas derlius. Todėl kyla klausimas – kada valstybė pradės rūpintis savo turtu? Pasak Ukmergės r. ūkininko V. Genio, valstybė savo turtu nesirūpina, o žemdirbiai prie melioracijos sistemų priežiūros visada prisideda tiek, kiek gali. Tačiau šis prisidėjimas yra tarsi užburtas ratas. „Dėl užliejamų plotų ūkininkai negauna tam tikros dalies derliaus, todėl negauna pajamų. Negauna pajamų, negali prisidėti prie tvarkymo. Patys šiek tiek paremontuoja, patys kažkiek pasikrapšto. Mūsų ūkis prisideda prie tvarkymo, tačiau prisideda tik tiek, kiek gali“, – pastebėjo V. Genys.

Silpnoji valstybės pusė

Šilutės r. ūkininkas Tomas Kazlauskas ŪP teigė, kad jų rajono ūkininkai dėl netvarkomos melioracijos netenka nuo 15 iki 50 proc. derliaus. Tai – didžiuliai nuostoliai. „Melioracijos įrenginiai kasmet vis labiau dėvisi. Apie tai tik kalbama. Reikėtų, kad prie melioracijos tvarkymo rankas pridėtų ŽŪM, Vyriausybė. Tačiau tai – silpnoji jų pusė. Ūkininkai išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį, todėl nuosavų lėšų investicijoms vargiai randa. Be abejo, sakoma, kad yra projektai, ūkininkai kviečiami dalyvauti. Tačiau paprastam kaimo žmogui labai sudėtinga praeiti biurokratinį mechanizmą. Ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra lyg ir turėtų skatinti panaudoti lėšas, tačiau pastaruoju metu viskas vyksta atvirkščiai. Žiūrima, kaip neskirti, kaip neduoti. Dėl kokių priežasčių? Nesuprantame“, – dėstė T. Kazlauskas.

Jis minėjo, kad ne tik melioracijos, bet ir kiti projektai vos juda. Pasak ŪP pašnekovo, jei reikalavimai projektams nebus supaprastinti, jų įgyvendinimas neintensyvės. „Aktyvesni ūkiai įdeda labai daug pastangų, kažką gal ir laimi. Tačiau situacija –
nedėkinga. Kartais sveri – ar verta tiek daug dūšios ir pastangų įdėti gaunant paramą, ar tiesiog nuosavomis lėšomis tvarkyti patiems tiek, kiek leidžia finansinės galimybės. Visi žinome, koks ministras – su juo sudėtinga susikalbėti. Vargu ar prie šios Vyriausybės, prie šio ministro bus padarytos kažkokios išlygos ir lengvatos“, – abejonių neslėpė T. Kazlauskas.

Šio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas taip pat kalbėjo, kad melioracijos sistemų būklė – bloga. „Ministras buvo pas mus atvažiavęs. Kalbėjome apie melioraciją. Koks buvo atsakymas? Tik rankų skėsčiojimas. Tie ūkininkai, kurių pasėliai labai skęsta, bando kažką daryti savomis lėšomis. O juk po žeme – valstybės turtas“, – apmaudo neslėpė K. Andrijauskas.

Ne vieno rajono problema

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.