Probleminiai vilkai ar probleminės jų šeimos?

Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS:

„Mano tvirtu įsitikinimu, nėra probleminių vilkų, yra probleminės vilkų šeimos. Jei tėvai moko jauniklius pjauti naminius gyvulius, tai gyvulius pjaus ir jų vaikai. Jeigu ir yra probleminis vilkas, tai natūroje jo atskirti negalima, nebent užrištume raudoną kaspiną ant kaklo. Vilkai medžioja ir grupėmis, ir pavieniui. Tad, kuris vilkas yra probleminis, o kuris – ne? Net maitintis prie papjauto gyvulio ateina kiti šeimos ar toje teritorijoje gyvenantys vilkai. Todėl kalbos apie vieną probleminį vilką ir būtinybę išimti iš gamtos tik jį yra daugiau reklaminės kalbos, o ne situacijos sprendimas.“

Ekosistemų apsaugos centro vadovas, stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras ADEIKIS:

„Aš, kaip tyrėjas, galiu pasakyti, kad gali būti neperspektyvios vilkų šeimos. Pvz., Alytaus rajone sumedžiotas vilkas, kuris turėjo apie 65 proc. šuns genų. Kitas buvo su 40 proc. šuns genų. Taip, šią šeimą reikia sumedžioti, todėl, kad tai yra mišrūnai. Aš daug metų tyrinėju šią problemą, galiu pateikti ir dar vieną pavyzdį – neseniai iš gamtos buvo išimta jauna vilkė, dar neatsivedusi jauniklių, ir problemų nebeliko. Ji nuo spalio 2-osios sugebėjo papjauti 14 naminių gyvulių. Prieš savaitę klausiau tų vietovių seniūnų, jie atsakė, kad ten jau nebėra pjovimų.

Atlikau septynių pjovimo atvejų analizę. Turiu filmuotą medžiagą, kurią bet kam galiu pateikti, kaip Judrėnuose, Žarėnuose, Pašatrijoje ir kitur pjauti gyvulių ateina tik vienas vilkas. Ir tas pats atėjo ne vieną kartą. Aš teigiu – kiek atėjo pjauti gyvulių, tiek ir yra probleminių vilkų. Jeigu atėjo vienas – vienas probleminis, jeigu du – du probleminiai. Jie jau maitinasi tik naminiais gyvuliais. Negaliu teigti, kad taip daro ne vienas vilkas, o visa šeima. Tokio fakto neturiu.

Jeigu probleminis vilkas laiku neišimamas iš gamtos, gali atsitikti taip, kad problemine taps visa vilkų šeima. Tą aš matau iš savo tyrimo, pvz., Judrėnuose, vilkas išplėšė dalį avies kumpio ir jį kažkur nusinešė. Atėjo po kelių valandų ir vėl. Logiškai mąstant, kumpį nunešė kitiems vilkams, galbūt ir vilkiukams. Jie irgi maitinosi to gyvulio mėsa. Taip keičiasi vilkų elgsena ir įpročiai – jie susipažįsta su naminio gyvulio mėsa ir gali atsitikti taip, kad vėliau, užuosdami tą kvapą, gali pradėti pjauti gyvulius, jeigu laiku nebus išimtas tas vienas probleminis vilkas. Blogai, kad dabar probleminio vilko išėmimo iš gamtos sistema yra ydinga, taip ilgai užtrunka. Štai prieš išimant minėtą vilkę, ji papjovė 14 gyvulių. To buvo galima išvengti paėmus iš gamtos anksčiau, kai pradėjau tirti penktąjį pjovimo atvejį. Jeigu būtų leidžiama žymiai greičiau reaguoti ir vilkas būtų išimamas būtent prie papjauto gyvulio, nuostoliai ūkininkams būtų tikrai mažesni.“

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė KISIELIENĖ:

„Nei Vilko apsaugos plane, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra probleminio vilko apibrėžimo. Tokia sąvoka atsirado tada, kai apie juos pradėjome kalbėti. Aš tikiu mokslu, kai teigiama, jog dažniausiai tokie būna vienišiai, kartais medžioti gali eiti ir po du. Vilkai yra labai protingi, jie tiesiog eina lengvesniu keliu. Vienas medžiotojas man yra taip pasakęs: „Tavo vilkai eina keliais.“ Mat jie visur renkasi kelius, su kuo mažiau fizinių kliūčių, ne po krūmus landžioja, o pasirenka kelią. Bet šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie tai, kad vilkai prarado baimės jausmą, o tai jau panašiau į probleminio vilko sąvoką.

Aš matau tik vieną problemą – neteisingai buvo valdoma vilkų populiacija. Tai tikrai problema – ir vilkų skaičius labai didelis, ir jų šeimų – daug. Viskas tuo ir baigėsi – šaudė ką norėjo, kaip norėjo, prasidėjus medžioklės sezonui šaudo bet kur ir bet ką, ką sutinka medžioklėse su varovais, tą ir pyškina. O kas ten žino, kokį vilką nušovė, gal jis buvo šeimos galva. Kai netenkama šeimos galvos, išyra šeimos ir tampa probleminėmis.

Tokios vilkų medžioklės išdava – vilkai prarado baimės jausmą ir eina į kiemus, drasko ne tik avis, bet ir šunis. Neseniai važiuojant netoli Kėdainių vilkas perbėgo kelią. Apėmė jausmas, kurio nemoku apsakyti – tokio dydžio laukinio gyvūno nebuvau mačiusi. Neįsivaizdavau, kad vilkas gali būti toks didelis.

Vilkų padaroma žala tik didėja – tai jau pripažįsta ir Aplinkos ministerija (AM). Anksčiau tikindavusi, kad vilkų padaroma žala nedidėja, šiais metais pagaliau pripažino – žala kasmet didėja. Bet vilkų sumedžiojimo kvotą paliko pernykštę.“

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas GRAIČIŪNAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.