Manoma, jog, prisijaukinę gyvulius, jų pieną žmonės pradėjo vartoti prieš maždaug 9 tūkstančius metų. Vėliau senovėse civilizacijų maisto racioną papildė ir kiti pieno produktai. Pavyzdžiui, prieš tūkstančius metų sūris buvo atrastas atsitiktinai. Remiantis viena iš versijų, kaip tai įvyko, teigiama, kad pienas buvo laikomas džiovintuose ėriukų skrandžiuose, o ten esantys fermentai jį tiesiog suraugino, sustandino ir taip atsirado sūris.
Pasak istorikų, Lietuvos teritorijoje pieną duodančius gyvulius pradėta auginti prieš 4-5 tūkstančius metų, vėliau iš jo pradėti gaminti sūriai, sviestas, varškė ar grietinė. O XIX a. pienininkystė pradėta plėtoti daugelyje dvarų.
„Gamindami sūrį, varškę ar sviestą, mes naudojame modernias technologijas. Tai mums leidžia užtikrinti, kad vartotojams pateikiame geriausią įmanomą gaminį. Pavyzdžiui, mūsų sviestas tepasi lengviau nei bet kuris kitas sviestas, o juk tai ypač svarbu kiekvienam vartotojui. Varškė yra visiškai natūrali ir turinti daug baltymų – 100 gramų produkto yra net 18 gramų baltymų. Žinoma, reikia paminėti ir varškės sūrį, kurio specialus su geografine vietove siejamas ženklinimas liudija, kad niekur kitur pagamintas toks gaminys negali būti. Be to, griežtai reglamentuotas yra ne tik jo receptas, tačiau ir forma“, – subtilybėmis dalijasi maisto technologė Edita Stasytienė. Ji priduria, kad nors šiais laikais produktų gamyboje taikomos moderniausios technologijos, varšės sūrių gamyboje didelę gamybos dalį sudaro rankų darbas.
Dabar sūris yra neatsiejama žmonių maisto raciono dalis. Įvairūs istoriniai šaltiniai rodo, kad tai nepasikeitė per tūkstantmečius. Šio produkto vartojimo tradicijas ypač puoselėjo senovės romėnai ir graikai. Apie jo svarbą kasdieninėje mityboje byloja ir tai, kad, pavyzdžiui, apie fetos sūrį savo epe „Odisėja“ rašė pats Homeras.
Kad sūris buvo gaminamas prieš kelis tūkstančius metų, leidžia teigti ir pieno riebalų pėdsakai senoviniuose keramikos fragmentuose. O prieš porą dešimtmečių archeologai Kinijoje padarė stulbinantį atradimą – atkasę 3600 metų senumo kapą, rado mumiją ant kurios kaklo buvo paslaptinga medžiaga, išdėliota tarsi papuošalas. Tik šiemet, užbaigus tyrimą, paskelbtas verdiktas – ant mumijos kaklo rastas seniausias pasaulyje iki šiol žinomas sūris. Senovės civilizacijose mirusieji dažnai būdavo laidojami su maistu, tikint, kad jie galės maitintis ir pomirtiniame gyvenime.
Keičiantis epochoms, atsirado ir skirtingi įvairių produktų pateikimo būdai. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai ėmė populiarėti vadinamosios maisto lentos – išskirtinis ir gurmaniškai atrodantis maisto patiekimo būdas, kai ant vienos lentos derinami įvairūs produktai, tokie kaip sūriai, mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės ar kiti užkandžiai.
Tiesa, tokią idėją irgi pasiskolinome iš praeities žmonių, nes maisto lentų ištakos siekia dar XV a. Prancūziją. Tačiau pastarąjį dešimtmetį maisto lentų mada vėl įgavo pagreitį jau vien dėl socialinių tinklų įtakos mūsų gyvenimams. Juk svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir gražiai atrodytų, o sūrio ar mėsos lentos šią funkciją puikiai atlieka.
Ant lentų sūriai, mėsos gaminiai ar kiti produktai, dabar patiekiami tiek restoranuose, tiek ir įvairiuose renginiuose, tikintis, kad kartu tai paskatins ir dalijimosi maistu kultūrą bei bendravimą tarp svečių.
Tačiau, kad pasimėgautume gurmaniškais užkandžiais, nebūtina keliauti į prabangius restoranus. Visa tai galima pasidaryti patiems namuose. Maisto technologė Edita Stasytienė dalijasi lengvai įgyvendinamu vadinamosios „sūrio lentos“ variantu.
Ingredientai:
Ingredientus supjaustykite ir, pasitelkę fantaziją, išdėliokite. Nepraėjus ir 5 minutėms vaišinkite artimuosius, svečius ar patį save. Skanaus!
„INK agency“ informacija