Profesorė G. Žigienė: Žemės pereikvojimo diena – visuotinis gyvenimas skolon su nepataisomomis pasekmėmis

Žemės pereikvojimo diena, dar vadinama Ekologinės skolos diena arba Pasauline pereikvojimo diena, yra svarbi data, kai žmonija išnaudoja visus gamtos išteklius, kuriuos žemė gali atkurti per tam tikrus metus. Kitaip tariant, ši diena žymi momentą, kai mūsų ekologinis pėdsakas viršija žemės biologinį pajėgumą atkurti ir sugerti per tuos metus susidariusias atliekas.

Žemės pereikvojimo dienos koncepciją pristatė Pasaulinis pėdsako tinklas („Global Footprint Network“) – tarptautinė mokslinių tyrimų organizacija, skaičiuojanti žmonijos ekologinį pėdsaką ir biologinį pajėgumą. Skaičiuojant atsižvelgiama į įvairius veiksnius, tokius kaip anglies dioksido išmetimas, maisto suvartojimas, energijos naudojimas ir kitų išteklių poreikis.

Siekdamas nustatyti kiekvienų metų Žemės pereikvojimo dienos datą, „Global Footprint Network“ apskaičiuoja tų metų dienų skaičių, per kurias žemės biologinio pajėgumo užtenka žmonijos ekologiniam pėdsakui neutralizuoti. Likusi metų dalis rodo pasaulinį išteklių viršijimą. Žemės pereikvojimo diena apskaičiuojama planetos biologinių išteklių kiekį, kurį žemė gali sukurti tais metais dalijant iš žmonijos ekologinio pėdsako (žmonijos poreikio tais metais) ir dauginant iš 365, t. y. metų dienų skaičiaus.

Ekologinės sveikatos matavimas

Panašiai kaip banko išraše stebimos pajamos ir išlaidos, taip ir Pasaulinio pėdsako tinkle matuojama gyventojų išteklių ir paslaugų paklausa ir ekosistemų pasiūla. Šiais skaičiavimais remiantis apskaičiuojama Žemės pereikvojimo diena.

Kalbant apie pasiūlą, miesto, valstijos ar šalies biologinis kapitalas rodo jos biologiškai produktyvią sausumos ir jūros teritoriją, įskaitant miškus, ganyklas, dirbamąją žemę, žvejybos plotus ir užstatytą žemę.

Kalbant apie paklausą, ekologiniu pėdsaku matuojamas gyventojų poreikis augalinės kilmės maisto produktams ir pluoštui, gyvulininkystės ir žuvies produktams, medienai ir kitiems miško produktams, miesto infrastruktūrai skirtai erdvei ir miškams, skirtiems iškastinio kuro išmetamam anglies dioksido kiekiui absorbuoti.

Ekologinio deficito padengti negalima

Kiekvieno miesto, valstijos ar šalies ekologinį pėdsaką galima palyginti su jo biologiniu pajėgumu. Jei gyventojų gamtinių išteklių poreikis viršija pasiūlą, tas regionas patiria ekologinį deficitą. Deficitui padengti galimas tam tikrų medžiagų, žaliavų importas iš kitų šalių ar regionų.

Pvz. pernelyg intensyvios žvejybos paveikta ekosistema nebegali aprūpinti gyventojų žuvimi ir tokiu atveju šis deficitas užpildomas importuojant reikiamas prekes ar žaliavas. Tačiau jei pasauliniu lygmeniu pasiekiamas ekologinis deficitas, jo padengti importuojant išteklius iš kitų planetų neturime, o pačioje žemės planetoje nėra grynojo išteklių importo. Taigi tokiu atveju pasiekiame žemės išteklių pereikvojimą. Vadinasi kasmet gyvename skolon be galimybės dar ir dar pasiskolinti iš kitur.

Pripratę prie lengvai prieinamų fizinių, komercinių ar valstybinių paskolų, net nesusimąstome, kad biologinių išteklių paskolos galimybės neturime.

Didėjantis išteklių naudojimas nuo pramonės revoliucijos

Biologinių išteklių eikvojimas prasidėjo palyginti neseniai. Nuo pramonės revoliucijos pradžios, vos daugiau nei prieš 250 metų, pasaulyje įvyko didžiuliai ekonominiai ir technologiniai pokyčiai, pakeitę verslo, politikos ir visuomenės struktūrą.

Nuo žemės ūkio inovacijų, masinės gamybos, iškastinio kuro naudojimo ir infrastruktūros iki transporto, komunikacijų ir pasaulinio ryšio – šiandien žmonės gyvena ir užsiima verslu taip, kaip XIX a. negalėjo įsivaizduoti žemdirbys, užsiimantis natūriniu ūkiu.

Šie radikalūs pokyčiai lėmė didelį pasaulio gyventojų skaičiaus augimą, nes maisto gamybos, medicinos ir sanitarijos naujovės bei didesnės pajamos lėmė, kad daugiau žmonių galėjo ilgiau būti sveikesni ir produktyvesni. Be to, vystantis pramoniniam kapitalizmui ir globalizacijai, šalių vyriausybės, ypač Vakarų šalių, mažiau kišosi į Vakarų šalių ekonomiką, todėl ekonominė sistema buvo paremta vartojimu, o ne gamyba, ir pereita nuo pasiūla grindžiamos ekonomikos prie paklausos skatinamos ekonomikos.

Šiuo laikotarpiu susiformavo nauja, palyginti turtinga vidurinioji klasė, galinti gauti gerovę iš gamybos ir prekybos, o ne iš visuomeninės padėties, todėl daugumos žmonių gyvenimo lygis pagerėjo. Daiktai, kurie anksčiau buvo laikomi prabangiais arba skirti tik nedaugeliui privilegijuotųjų, tapo įprasti. Milijardai vartotojų visame pasaulyje galėjo patogiai gyventi ir įsigyti daug įvairių vartojimo prekių.

Kas toliau: žemės perkrovimo pasekmės ir perspektyvos

Aplinkos tvarumas: žemės ištekliai yra riboti, o žemės biologinio pajėgumo viršijimas lemia aplinkos būklės blogėjimą ir gamtos išteklių išeikvojimą. Dėl to gali nykti biologinė įvairovė, nykti miškai, prasidėti dirvožemio erozija, trūkti vandens ir atsirasti kitų ekologinės pusiausvyros sutrikimų. Spręsdami žemės pereikvojimo dienos problemą galime siekti tvaresnės ir atsparesnės planetos, užtikrindami, kad ateities kartos taip pat galėtų klestėti sveikoje aplinkoje.

• Klimato kaitos švelninimas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių žemės pereikvojimo dieną, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, visų pirma deginant iškastinį kurą. Šie išmetami teršalai yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys, lemiantis kylančią temperatūrą, ekstremalius orų reiškinius ir kitus aplinkosaugos iššūkius. Pasaulinio klimato laikrodžio („World Climate Clock“) duomenimis šių metų žemės pereikvojimo dieną (2023 rugpjūčio 2 d.) bus likę 5 metai ir 364 dienos sumažinti klimato šilimą iki 1,5 laipsnių.
• Socialinis ir ekonominis stabilumas. Išteklių pereikvojimas gali turėti didelį poveikį žmonių visuomenėms, ypač pažeidžiamoms bendruomenėms, kurių pragyvenimo šaltinis tiesiogiai priklauso nuo gamtos išteklių. Spręsdami žemės pereikvojimo dienos problemą galime skatinti teisingesnę ir tvaresnę ekonominę praktiką, kuri būtų naudinga ir žmonėms, ir planetai. Tai apima sąžiningos prekybos skatinimą, atsinaujinančiosios energijos iniciatyvų rėmimą ir atsakingo išteklių valdymo užtikrinimą.
• Biologinės įvairovės išsaugojimas. Žemės biologinio pajėgumo viršijimas prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, nes naikinamos natūralios buveinės ir pažeidžiamos ekosistemos. Biologinė įvairovė yra labai svarbi ekosistemų sveikatai, atsparumui ir produktyvumui palaikyti. Biologinės įvairovės išsaugojimas yra labai svarbus apsirūpinimui maistu, medicinai ir daugeliui kitų ekosistemų paslaugų, kurios palaiko žmonių gerovę.
• Ilgalaikė gerovė: tvari praktika gali lemti ilgalaikę ekonominę gerovę. Investuojant į atsinaujinančiąją energiją, efektyvų išteklių naudojimą ir ekologiškas technologijas galima sukurti naujų darbo vietų ir pramonės šakų, kartu mažinant priklausomybę nuo ribotų išteklių ir nepastovių iškastinio kuro rinkų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad žemės pereikvojimo dienos ankstinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti tvarią ir klestinčią planetą dabartinei ir būsimoms kartoms. Tai reiškia, kad negalime tarsi lindėdami po pernykščiais lapais apsimesti, kad globalūs pokyčiai mūsų neliečia ir teisintis, kad esame per maži ką nors realaus padaryti.

Galime priimti atsakingesnius vartojimo sprendimus, teikti pirmenybę atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tausoti gamtos išteklius ir siekti teisingesnės ir atsparesnės pasaulio visuomenės. Kiekvienas individas gali pagerinti savo aplinką ir bendruomenes. Tačiau didžiausią didelio masto poveikio potencialą turi vyriausybės ir įmonės, kurios savo politiką ir strategijas derina su mūsų planetos ribotumo realybe.

Gerda ŽIGIENĖ, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė