Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl dabartinių Lazdijų rajono ir Alytaus miesto savivaldybių tarybų narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Ričardo Dulsko priteisti daugiau nei 12 tūkst. 100 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją R. Dulskui iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 12 tūkst. 300 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos nario veikla. Per kadenciją politikas teikė įvairius čekius, susijusius su išlaidomis degalams. Atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją R. Dulskas pateikė 252 mokėjimo kvitus, pagal kuriuos iš savivaldybės biudžeto jam buvo kompensuotas daugiau nei 9 tūkst. 600 litrų degalų įsigijimas. Nustatyta, kad politikas už degalus 12 kartų atsiskaitė 4-iomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis, 240 kartų – grynaisiais pinigais. Fiksuoti atvejai, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais. Kadangi didžioji dalis R. Dulskui iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 12 tūkst. 186 eurai yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Artūro Margelio priteisti daugiau nei 11 tūkst. 400 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 m. kadenciją A. Margelis teikė ataskaitas dėl 12 tūkst. 283 eurų kompensavimo tariamai patirtoms išlaidoms už degalus. Atlikto tyrimo duomenimis, per praėjusią kadenciją politikas pateikė 278 mokėjimo kvitus, pagal kuriuos iš savivaldybės biudžeto jam buvo kompensuotas 9 tūkst. 177 litrų degalų įsigijimas. Nustatyta, kad A. Margelis už įsigytą kurą 37 kartus atsiskaitė 11-a skirtingų mokėjimo kortelių bei 241 kartą –grynaisiais pinigais. Fiksuoti penki atvejai, kai degalai buvo įsigyti už Lazdijų rajono savivaldybės ribų, politikas teikė kompensavimui čekius už degalus, įsigytus karantino laikotarpiais. Nustatyta, kad karantino laikotarpiu politikas tariamai patyrė daugiau nei 2 tūkst. eurų išlaidas už įsigytus 1 tūkst. 891 litrą degalų.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Henriko Šivoko priteisti 3 tūkst. 919 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Tyrimo metu nustatyta, kad minėtam politikui per praėjusią kadenciją iš savivaldybės buvo kompensuoti 3 tūkst. 995 eurai kaip išlaidos už degalus. Tačiau dalis kuro įsigyta karantino metu, kai Lietuvoje buvo ribojamas žmonių judėjimas. Tyrimą atlikęs prokuroras taip pat nustatė, kad per kadenciją H. Šivokas dalyvavo 42-se tarybos ir komitetų posėdžiuose, kurie vyko kontaktiniu būdu, o gyvena vos 1 kilometro atstumu nuo savivaldybės, todėl pagrįstomis išlaidomis kurui gali būti laikoma 12,60 euro. Pats politikas paaiškinime prokuratūrai teigė, kad į tarybos posėdžius vyko ne iš namų, o iš darbovietės, esančios už 5 kilometrų nuo savivaldybės. Tačiau ir tuo atveju politikas nepagrįstai gavo didžiąją dalį kompensacijos ir geranoriškai šių išmokų grąžinti savivaldybei nesutiko.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Valiaus Micevičiaus išieškoti 4 tūkst. 298 eurus.

Per praėjusią kadenciją V. Micevičiui buvo kompensuotas 4 tūkst. 331 euras kaip išlaidos kurui. Politikas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Alytuje, už mažiau nei 2 kilometrų nuo savivaldybės, bet paaiškinime prokuratūrai teigė į tarybos ir komitetų posėdžius važinėjęs iš Vilniaus, kur iš tiesų gyvena. Tačiau dabartinė teismų praktika nenumato, kad vietos savivaldos tarybų nariams būtų kompensuotas vykimas į posėdžius iš kitų rajonų. Politikas taip pat pateikė čekius, kad kuras buvo perkamas karantino laikotarpiu. Prokuratūros ieškinyje konstatuojama, kad pagrįstomis V. Micevičiaus išlaidomis laikytini 33 eurai.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Povilo Labuko išieškoti 1 tūkst. 47 eurus.

Per praėjusią kadenciją P. Labukui buvo kompensuoti 2 tūkst. eurų už transporto, kanceliarines, telefono ir biuro patalpų nuomos išlaidas. Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad P. Labukui iš šios sumos buvo nepagrįstai kompensuota 650 eurų už degalus. Dalis kuro įsigyta karantino metu, jo sunaudota nepagrįstai daug, nes politikas gyveno vos už 1 km nuo savivaldybės. Taip pat atsakovui nepagrįstai kompensuoti 442 eurai telefono išlaidų, kadangi sąskaitos nedetalizuotos, kartais neaišku, už ką mokėta, be to, mokėta už laikotarpį, kai P. Labukas nebuvo tarybos nariu. Iš sąskaitų matyti, kad mokėta ne tik už ryšio paslaugas, bet, galimai, ir už mobilaus ryšio telefoną ar kitą įrangą. Būtent šią nepagrįstai gautą kompensaciją už degalus ir ryšio paslaugas prokuratūra ir prašo teismo priteisti iš P. Labuko.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams š. m. rugpjūčio 27 d. duomenimis yra pateikę 230 civilinių ieškinių bendrai daugiau nei 2 mln. 387 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, rugpjūčio 27 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 2 mln. 243 tūkst. eurų.

Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.

Generalinės prokuratūros informacija